užvilti reikšmė

Kas yra užvilti? 1 užvìlti, ùžvilia, užvýlė (užvýlo KŽ; Rtr) Rtr, KŽ žr. 1 nuvilti: 1. NdŽ Žmonės juo pasitiki, jis negali jų užvilti! V.Myk-Put. Tik vieno man gaila: užviltos vilties, kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus! Mair. Šilaikiniai dalykai… tankiausiai užvilia tuos, kurie ant jų viltį padeda TS1900,1. „Aušra“ neužvils mūsų lūkesčių A1884,335. užviltinaĩ adv.: Prakeiktas, kursai daro V[iešpa]ties darbą užviltinai Gmž. | refl. TS1904,4, Rtr, NdŽ: Anas greit užsivýlė šita draugyste Sv. Ažsivýlė mumim K.Būg(Ds). Žinome neužsivilsią savo lūkestyje atsiuntimo iš visų kraštų Lietuvos genčiažyminių aprašymų lietuvių genties A1885,276. | Išsiblaivę, su užsivylusia širdimi, nebegalėdami nieko idealizuoti ir pasijutę patys silpni esą, ištarė tuomet tuos liūdnus žodžius Pt. 2. LL110, Krš, Yl Ans y[ra] muni tiek užvýlęs Mžk. Ažvìlt žmogaus nereikia, neimsi – pasakyk Klt. Argi aš galėjau pamislyt, kad anas mañ' ažvil̃s, ir da brolis! Skdt. Užvýlau jumienai Žl. Vieną dieną pažadėjo vietą automobilyje – užvylė Vaižg. Nevertai kurie ima komuniją, tie Kristų ažuvilia kaipo Judošius Gmž. užvilamai adv.: Neužvilamai, neabejojamai, tikrai LL110. | refl. Š. ║ tr. suvedžioti: Nora užvìlti mergaitę, o žanytis ans nenora Yl. 3. refl. TS1897,5 Užsìvilia [vaikas], negauna i rėkia Grd. Nekokia mano sveikata, par daug neažsivìlkite Ds. Munim neužsivìlk, aš to neišpildysu Šts. \ vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; suvilti; užvilti