Kas yra vilti? 1 vìlti, -ia (-a, vỹla, -sta, KŽ; N, [K], vẽla), výlė (-o Rtr, Š, KŽ, -ė Kpč) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ 1. tr., intr. Q530, CII578, 579, Sut, Kos58, L, K.Būg, OGLII331 teikti nepamatuotą tikėjimą kuo; duoti nerealių, apgaulingų, klastingų pažadų: Ans tik vìla tave, o nesižanys J. Malavo, výlė, o neėmė (nevedė) Užv. Jei nemylėjai, kam výlei? Krš. Nereikia vìlt, kad negalvoji išpildyt Dgl. Vylė, junkino ir traukė mani pri savęs Jzm. Kai aš nematau, daug mergelių vilì (d.) Zr. Vylė našlys mergelę: – Eik, mergele, už manę LLDII452 (Lš). Ak, šelmi berneli, kam tu mane vili, jug aš žinau gerai, kad tu kitas myli LTR(Šll). Vylė mano gražumėlis ir kaselių geltonumėlis LTR(Srj). Tokie nes falšyvi apaštalai yra apieškojančiais (išnašoje viliančiais) darbinykais, kurie persimaino ing apaštalus Christuso Ch12PvK11,13. Ižg tų teip pakvipusių bjaurųjų vaisių jų mokslo nevargiai pažysi pranašus vìliančius DP304. Tosjau negėdžios akys, tos, kurios plėšė, rankos, tasja liežuvis viliąsis… pakels kančią ir korojimą, kurį nupelnė DP7–8. Vỹžius, ragavimas, viliąsg lytėjimas (orig. wiles gliteiimas) DK175. [Heretikai] nelaimiuos žmones vila ir išvadžioja, ateidami avių rūbe, bet vidurie būdami vilkais draskančiais DP156. Piktieji ir viliąjie atskaluonys per švelniąsias kalbas savas ir palaiminimus išvadžioja širdis lėtųjų ir nekaltųjų žmonių DP22. Būkiat darytojais žodžio ir nevienat tiektai klausytojais, vildami jus pačius VlnE70. O Ieva nemeilinga, geriaus kad nebūtumei, ne kad mane viltumei SGI66. Rykštę rūstybės mano… giminėsp viliančiosp nusiųsi jį SPI260. Vieroj tikroj, meilėj nevilstančioj, tvirtoj kantrybėj brš. viltinaĩ adv.; M: Kad Jėzausp prisiartino, Judošius piktai sveikino, po tam viltinai bučiavo SGI75. Judošiau, peiksim tave amžinai, jog tu pardavei Jėzų viltinai SGI114. 2. intr. tikėti, laukti: Viltas SD347, Sut, N. viltinaĩ adv. NdŽ, KŽ; N, Sut, [K]: Su vilčia, viltinai SD347. Koncertas pasisekė mūsų moksliškam jaunimui neviltinai gerai TS1900,2–3. | refl. SD185,183, SD162, 347,375, Sut, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ264, KŽ: Viliuosi, paduksį turiu SD127. Abejoju, nesiviliu SD1190. Vilties, tikėtisi M. Paikieji viliasi sapnais CII116. Výlėsi visa nugalėti (nugalėsiąs) NdŽ. Kad ateis, aš výliaus J. Nevìlkis ant anos – neleisim tekėti už tavę J. Nesiviltas SD187, N, [K]. Nesvýlei, ka priseis šitam krašte būt Mlt. Ana vis do vylės in manęs Dglš. Nesvìltas svečias buvo Dkšt. Aš nesivyliau, kad taip bus Nmč. Nesvýliau, kad ponas atvažiuos JnšM. Vìlkias priviešėti Vn. Aš an tavie výliaus, kad ateisi Grg. Močiute, nesivilki be reikalo, – jokių turtų ji neturi LzP. Ir jie viliasi daug laimėsią J.Jabl. Ji výlės ten paliksianti už žmoną, o neėmė Grd. Ir J. Juška, ko niekas būtum nevýlęs[is], brukte bruka mums tą atbulą rašymą Jn. Būsimam vaikui labai daug reiškia ir tai, ką motina laukiamame laike jaučia, ko ji geidauja, ko ji viliasi Vd. Ji man priminė mano mergautinių dienų svajones. Juk tiek viltasi iš gyvenimo! P.Vaičiūn. Ir norint rytojaus sulaukti viliuos, man liūdna ant saulės laidos Mair. Ir žemėj nėr mums ko viltis, ir nėr danguj kam skųstis V.Myk-Put. Be reikalo įsiduodam į pavojų sugriešijimo, vildamos Viešpatį užlaikysiant mumis nu grieko M.Valanč. Jie pabėgdavo, vildamiesi rasią sau laisvesnį, geresnį gyvenimą VŽ1905,213. Viliamos, jog tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdis Sz. Tad ko gera iš tokių bevilties? Jzm. Ko gal vilties žmonės, nenoriantys Dievą pažinti, mylėti ir jam tarnauti? M.Valanč. Svietas vylęs[is] gauti po smerčio gyvenimą S.Dauk. Pranašas parsergėjo jį, idant geriaus padėjime Dievo ne kaipo daugume vaisko viltųse S.Stan. Jei vilamos ankstybos ir speiguotos žiemos, geriaus augymes palikti savo vietoj ežėse S.Dauk. Ko vėl reikia, adant ingytumbime tei, ko viliamės? AK36. Norint nei peklos bijočios, nebe dangaus vilčios, vienokiai dėl paties gerumo myliu Tavi P. Reikia tada nuog Dievo viltisi ir tikėti visokiuose reikaluose pagalbos SPII96. O dūšia, kuri randyse tikra ir Dievu vilyse, išvysk Jezų, sūnų Dievo, teisingą krikščionių tėvą SGI93. Tuo pamokslu savo ragina Viešpats visus žodžio savo sakytojus, idant visur sėtų ir tenai, kur neviliasi vaisiaus nei derėjimo SPI349. Ir mes gėrybe tavo viliamėse, jog bažnyčioje tavo stosimėse SGII31. Duok mums, Jezau, karščiaus tau tikėti, duok tavim vilties ir tavi mylėti VoL94. Kodrin patys vilamės viduje tokio smurto? Ižg kur tai auga? DP16. Viluos, jogei mūka Jo, sujungta su nekaltybe Jo, apturės dėl munęs atleidimą visų griekų muno P. ^ Nevilkis ant kito kasymo, jei savo nagų neturi LTR(Vdk). Nevìlkis ubago malda Krž. Nesvìlk in kūmos rūbelių – turėk savo Slk. Nėr ko vìlties iš ubago terbos Up. nesiviltaĩ adv.: Gal rastum teip atsitiks, kad mirsi nesviltai Gmž. Užpuolė nesiviltai ant šv. Tėvo Gmž. nesiviltinaĩ adv. [K], NdŽ; SD187, Sut, N. 3. tr. KŽ stengtis apgaulingai išgauti, išvilioti: Vils vils nuo ano taboką J. Ans výlė výlė, kol išvýlė pinigus, t. y. kol išgavo J. \ vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; suvilti; užvilti
2 vìlti, -ia, výlė KŽ žr. vielyti.
vilti junginiai
- atimti pasitikėjimą/viltį