Kas yra privilti? 1 privìlti, prìvilia (prìvila KŽ, privỹla; KŽ, -sta [K], KŽ; B, R69, MŽ92, N), privýlė (-o, privýlo KŽ) tr. Rtr, NdŽ 1. R, MŽ, M, JD432, KlpD24, NS1118, DrskD19 privilioti: Matonijo, kol privýlė prie savęs aną mergą, t. y. primasino, kol gavo J. Ana privýlė mane – ir neblaiko, muša mane J. Jaunas bernelis privilo ir vainikėlį nuėmė TŽI182(Vlk). Oi tik privylė mane bernelis savo didžiais dvareliais ir meiliais žodeliais TDrIV62(Drsk). Mane bernelis privylė, gelsvą kaselę išpynė (d.) Mrc. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Obuolėlį nuskinsiu ir bernelį privilsiu LTR(Al). Berneliai nepagirti, kad mergeles nor privilti KrvP(Gr). | [Degąs mėšlas] privila pri švelnų šaknelių peles ir kurmius S.Dauk. priviltinaĩ adv. KŽ. | refl. N, NdŽ. ║ NdŽ sugundyti, suvilioti: Ir ansai obuolys rojuje, veline, geras bu[v]o, kuriuo tu privýlei gimdytojus mūsų DP110. Ir Adomas nebuvo priviltas GN1PvTm2,14. Žaltys mane šiteipo prigavo (privylė), jog valgiau BB1Moz3,13. O Jezus atsakydamas tarė jiems: Dabokitės, kad jūsų kas nepriviltų Ch1Mt24,4. 2. SD235, Q86,270, B, H162, BPII164, MP358, Sut apgauti, suklaidinti (ppr. žodžiais ar darbais): Priviliu, prigaunu SD446. Privýlei vieną sykį, jau daugiau nebgausi pažyčioti nuo manęs J. Sviets, kaip lapė, mok privìlti JD706. Papasakojo broliu, kap jai buvo in kelio, kap ją viedma privýlė (ps.) Dv. Privýlė mañ’ su pinigais Dglš. Jis buvo jos pirmoji auka, kurį ji privylė, o paskiaus išjuokė rš. Mes stovėsim drąsiai, tvirtai kaipo mūrai pilės, juoda žemė teprarytų tą, kurs būt privylęs! A1885,55. Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai A.Baran. Dievas teisus est, o niekad neest priviliami šventi žodžiai jo PK29. Tuose paskutiniuose amžiuose rastis turėjo tūleropi falšyvieji pranašai ir privilt daug žmonių DP248. Jei tarysime, jog grieko neturime, mus pačius privilame ir tiesos mūspi nėra SPII115. Ne dovanomis ant to gyvenimo artimas savo privylė artimą SGII21. Herodas, po tam regėdamas, jog nuog išmintingųjų prieviltas buvo, didei apsinirto VInE141. Priviliu, apgaunu SD174. Negeidauk jos grožybės širdyje savo, ir teneprivilia tave jos akių vokai CII659. priviltinaĩ adv. KŽ; SD446, Sut, N: Atejo bendragimys tavo priviltinai ir paėmė palaiminimą tavo Ba1Moz27,35. Id neturėtų savo valios čertas niekados. Id ant tos žemybės priviltinai nesiaustų brš. priviliamaĩ adv.: Dvasia šventa, teip kaip Jonas šventas pasviečijo, nepriviliamai parodė, kad tatai jau yr tasai, kursai mumus iž seno buvo žadėtas, o jog jau atejo ant ižganymo ir ant viso gero mūsų MPIII6. priviliančiai adv.: Tikrai nepriviliančiai draugystę vienybėj su juo turim MP 141. O tatai teipag jau tikrai o nepriviliančiai žinai MP134. | refl.: Prisivìlstu [i](leidžiuosi suklaidinamas) K. ║ suvedžioti: Bernas mergą privýlė Dglš. 3. refl. NdŽ pakankamai ilgai tikėtis, viltis. 4. refl. NdŽ nusivilti: Ana prisivýlė OG112. Čionai dabar tikrai tavi žada, jog ant to nieko neprisivilsi, nes įeisi ing karalystę jo šventą MP277. \ vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; suvilti; užvilti