Kas yra vasaris? 1 vasãris sm. (2) Rtr, Š, NdŽ, Kp, vasàris (2) LD106(Krš) 1. KlG61, RtŽ, LsB304, M, LL80, L, ŠT60, KŽ antrasis metų mėnuo: Vasãris vasnoja, t. y. džiovina su vėju, kovelis dargėlis, t. y. sninga su vėju J. Vasàrė[je] jau juntas, ka dienos ilgė[ja] DūnŽ. Vasàrio mėnesė[je] visumet piškina, ka toros trata DūnŽ. Kad neseka [vasara žiemos], oi, ir lietus, o šiteip šalta buvo sausio mėnesį, vasãrio mėnesį Č. Vasãry vis pasimalkaudavom, o dabar nėt nosies iškišt niekur negaliama Krs. Jų karvė anksti turės – vasãrio Mžš. Jei vasario mėnuo nešaltas, tai bus Atvelykis dar baltas prš. Užteko duonos tik lig vasario LKXVIII142(RdN). Plačiose Pelesos pelkėse tetervinus burbuliuojant girdėjau jau vasario mėnesį T.Ivan. 2. Q284, SC25, CI1003, R, MŽ, MŽ286, N, [K], LsB304 pirmasis metų mėnuo, sausis, pusčius: Pusčius, arba vasaris, tur 31 dieną prš. 3. K.Būg, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Antz, Vžns, Sdk, Ds pietų vėjas, pietys: Pučia vasãris – bus atolaidis Krs. Papūs vasãris – ir pradės tirpt sniegas Kp. Šiandiej šiulta, matai, pučia vasãris Dgl. Kai tik pučia vasãris, tai mūsų gryčia kaip laukas Lel. Vasãris atsigręžė – kad tik lyt nepradėt Pnd.
2 vasãris, -ė adj. (2) Š, FrnW, KŽ; SD171, RtŽ 1. Antš, Adm, On, Ob, Rz žr. 2 vasarinis 2: Prie gryčiai vienam galuj žieminių, kitam vasãrių [gėlių] prisodinam Svn. Vasãriai astrai Sdb. Daugiau žieminės, vasãrių seniau nelabai sodino gėlių Svn. Kad papuls nupirkt vasãrių kopūstų – ir bus negeri [užraugus] Šmn. Vasãrės [kopūstų] gūželės tai jau suka, da tik lapeliai pradėti sukt Slm. Pasodinsme ridikų vasãrių: kur balti, minkšti esti Žl. Keturios dūlios, o pas Albiną buvo dvi dūlios vasãrių Č. Vasãrės trys alyvinių [obuolių] Sdb. Vasãriai obaliai suskilo ant obelės i supuvo Mžš. Grūšnių būdavo, obuolių visokių rūšių: žieminių, vasãrių – visokių būdavo Plvn. Tai kad mūsų visi žieminiai obuoliai, nei vieno vasãrio Pnm. Te dvi vasãrės obelės yra Krs. 2. Pmp, Pin, Pnd, Kp, Prng, Tvr žr. 2 vasarinis 3: Rugiai yr žiemiai i vasãriai Vdš. Mūsų žemė̃s vasãriai kviečiai geriau auga Skp. Sėdavom kviečių žieminių ir vasãrių, ir žirnių, ir vikų Skp. Šiamet ir mes vasãrių kviečių daug prikūlėm Vžns. Vasãriai [javai] ne teip usnių priauga Svn. Dobilus sėja ant žiemkenčių ir vasarių javų rš. 3. Všk, Ob, Jdp, Žl žr. 2 vasarinis 6: Vasarą – vasãrės drapanos Antš. Pakabinta žiemiški ir vasãriai rūbai Kkl. Vasãrį paltą tai gražų turi Kp. Siuva [siuvėjai namie] dideles drapanas, siuva vasarès – visokias Slm. Jau padėk vasarès sukneles Pnd. Užsivilkau paltelį vasãrį ir išejau Pl. Turėjau vasarès čeverykas And. ^ Kepurė vasãrė visą svietą suvarė J. ║ Vasãris yra šiberis – ir kambarys neįšyla par daug Rm. 4. žr. 1 vasariškas 1: Pirmoji vasaresnė diena Šts. 5. žr. 2 vasarinis 7: Vanduo vasãris drungnus J. Vasãris [v]anduo negardu gert Ob. 6. m. Kos58, RtŽ, K.Būg(Ds, Sl), A.Sal, DŽ, NdŽ, JnšM, Strn, Ppl, Alks pietinis (apie vėją): Vėjas vasaris SD1192. Vėjis vasãris pūtė J. Šiandiej vėjas vasãris, – pučia stačiai priemenėn Ktk. Pasisukė vasãris vėjas – tuoj prasidės atolaidis Krs. Trąšas vežt vasariu vėju – bus dėl javų geriau LTR(Dkšt). Žirnius sėjo vasariu vėju – tada jie geriau suverda Rš. Vasariui vėjui papūtus, laukas kvėptelėjo paskutine dienos šiluma A.Rūt. 7. žr. 2 vasarinis 9: Atsivežkit, Vaciuk, vasãrių šiaudų Pc.
vasaris junginiai
- Vasaris (reikšmės), Vasaris (vardas)