vėluoti reikšmė

Kas yra vėluoti? vėlúoti, -úoja, -ãvo K, J.Jabl; D.Pošk, Sut, I 1. tr., intr. L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ daryti ką ar įvykti vėliau negu reikia, nesuspėti: Šiaismet pavasaris vėlúoja Rmš. Nor ryt nevėlúoj LzŽ. Patsai kaltas, jauns berneli, kad vėlavau pusrytelį KlpD21. Nuo ankstaus ryto valstietis aręs lauką ir labai išalkęs, o žmona vėlavusi atnešti pusryčius LKXVI30. Kur jūs, svoteliai, vėlai vėlavot? LTR(Rmš). Vėluos mūs broleliai, vėluos, skolyti žirgeliai vėlino LTR(Lzd). Net paukščiai vėluoja išskristi: šilumos dar ir čia užtenka rš. Laukėme skambučio, skambutis vėlavo V.Bub. Vėluoja traukiniai rš. Sėja vėluojama, pasėlių priežiūra vėluojama, derliaus nuėmimas vėluojamas, rudens arimas vėluojamas rš. Nevėluok pagrįžti pri pono Dievo savo ir neatidėliok nuo dienos lig dienos P. | refl.: Nevėlúokis ryto[j] atsikelti, ateiti J. Rytoj nesvėlúok, anksti atvažiuok Dglš. Anas ne visada vėlúojas LzŽ. Kurs liuob vėlúoties, liuob daug i nuskęsti LKT132(Krg). Geriau nevėluokis eidama numie Kl. Sakė nevėlúoties dideliai Plt. ║ tr. vėlai teikti, atnešti: Vėlúoti žinią NdŽ. 2. intr. DŽ, NdŽ, KŽ atsilikti: Laikrodis vėlúoja dvi minutes (dviem minutėmis) DŽ2. Didysis laikrodis vėlúoja kokias keturias minutas Jrb. \ vėluoti; apsivėluoti; nuvėluoti; pavėluoti; pravėluoti; privėluoti; suvėluoti; užvėluoti

vėluoti sinonimai