veselija reikšmė

Kas yra veselija? ×vesẽlija sf. (1) NdŽ, KŽ; M, FrnW, Brž, Grš žr. veselė 1: Iškelti vesẽliją J. Karalius, laikydamas savą žodį, liepė tuojos taisyt veseliją MitIV45(Šd). Žodžiu daryti vesẽliją JV1076. O mudu darysim vesẽliją, važiuosim in bažnyčią, imsim šventą šliūbą LB160. Jau rengė veseliją, jau apženys savo tikrą dukterį karalius BsMtII29(Nm). Vesẽlija prasdėdavo subatos vakare ir trečiadienį baigdavos Ob. Subata nuo subatos pasbaigs vesẽlija Strn. Ir nuejau vesẽlijon senų mergų čirpytų, jaunų vaikų linksmytų JT387. Atnešė mėsos bliūdą kitąsyk, kopūstų išvirtų – i vesẽlija – kokių čia da balių! Vl. Kiti, įsimaišę su svečiais viežlyvais, be rūbo veselijos atėjo SE223. ^ Duona vesẽlija jaučia (pluta atšokusi) Plv. Prieš veseliją ir šluotražis kalba LTR(Pn). Tavo veselijoj šoksiu (sako, kai užmina ant kojos) LTR(Ktk). Kada yra danguj veselija? – Kada ubagas ubagams duoną dalina LTR. ║ Č Atėjo vesẽlija ir pradėjo šokt LB178. Ašiai rytoj tuo metu pribūsiu su visa veselija BsMtII104(Sv). ║ vestuvių dalyviai, svečiai: Bėga ir miškan [piršlys], ir vis tiek surandam, suieškom, visa vesẽlija sugriebiam, ir vis tiek kariam ir pakariam Č. ◊ velniaĩ kẽlia vesẽliją Snt pūga siaučia, smarkiai pusto. velnių̃ (vélnio Snt) vesẽlija LTR(Grš) sūkurys, pūga.