viržis reikšmė

Kas yra viržis? 1 vìržis sm. (1) K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LTEXII247, Nm, vir̃žis (2) [K], Š, DrskŽ, Smln; SD1197, SD404, Q249, MŽ, MŽ270, Sut, P, F, N, M, LFV129, LBŽ, viržỹs (4) [K], LVIV620, NdŽ, KŽ, LzŽ, vìržiai pl. (1), viržiaĩ pl. (4) bot. erikinių šeimos visžalis augalas, šilojas (Calluna): Šilinis viržis (C. vulgaris) Mt, P.Snar. Baltasis viržis (C. alba) Mt. Vìržis – tai tokie karkliukai, nuo šlapimo pūslės jais gydo Pc. Vir̃žiai žydi mėlynai miškan Kpč. Vir̃žiai an rudenį žydžia Švnč. Vir̃žiai rudenio žolynas Ktk. Vir̃žiai pavasarį ko anksčiausiai žali, žeme pagal auga eglynuose J. Vìržiai, bruzgynai Tlž, Rg. Tuos miškuos vieni vir̃žiai tik ir auga Lkm. Per tuos vìržius nė uogų nematyt Dkš. Rankos pūslėtos nuo vir̃žių [rovimo] Dglš. Jų karvės ir viržiùs ėda Drsk. Karvės, būdavo, viržiùs, vilkaplaukį graužia Klt. Vir̃žiais avelių peržiem neiššersi Dglš. Vìržius rinkom GrvT132. Viržiùs duonon dėdavom Klt. Viržiùs pradėjom braukytie i keptie [į duoną] Str. Kare viržiùs iš miško grūdom, neturėjom valgyt Antr. Vir̃žių dideli grūdai, aš, būdavo, vištom prikuliu, sveika, gurkliai išsidirba Lb. Regias, kur te galia būti vir̃žiuos medaus, ale mat yrai Svn. Iš tų vir̃žių tai tokis tamsesnis medus darosi Srj. Vìržių juodas medus Pc. Lesą kurtiniai taip pat viržių, mėlynių, gal ir girtuoklių viršūnėles T.Ivan. Molį maišydavo, vir̃žių dėdavo i krėsdavo tvartą Dglš. Kad aš jauna nuejau, nieko gero neradau, viržiais tvertas dvarelis, virkščiom kišti langeliai LTR(Antz). ║ to augalo džiovintos šakelės, vartojamos kaip vaistažolės: Vir̃žių arbata labai gardi Krs. Vìržiai nuo kaklo skaudėjimo Graž. Viržiaĩ nuog nervų Rod. ║ pl. tų augalų priaugusi vieta, viržynas: Viržiuosna iš pavasario gena karves Rtn. ◊ vìržių mė́nuo K.Būg, NdŽ; SD1197, SD404, Sut, N rugsėjis: Ceremonijos užima mėnesio dalią pjūties ir viržių rš.
2 vir̃žis sm. (2) [K], Rtr, FrnW, KŽ, Brš, viržỹs (4) [K], Rtr, KŽ; N, viržìs sf. (4) 1. Lex84,86, MŽ, MŽ435,459, L, LL100, Jn, K.Būg, LVIV481, DŽ, NdŽ, PolŽ78 pakinktų dalis – virvė, einanti nuo pavalkų į branktą, valktis: Viržiai porinių pakinktų dalis, vienu galu jie tvirtinami prie brankto, antru galu prie pavalkų ąselių rš. Gyvuliam vir̃žiai būdavo virveliniai Sdb. Gera viržìs buvo ir nutrūko J. Viržiùs tokiuos vydavo iš kanapių Bsg. Vir̃žiai būdavo virveliniai, dabar lenciūginiai vir̃žiai Gdž. Vir̃žiai dabar skūriniai, o pirma namų, nuveja Jsv. Dvejus pavalkus turėdavo, į lauką jodavo su vir̃žiais Grnk. Su vir̃žiais kinko arklius Šln. Ariau, ir nutrūko vir̃žis Klp. Nušokęs nuo vežimo, tuojau viržius nupjovė BsPI15. Užneria vir̃žį an to brankto Žml. Nešukuodavom [kanapių], tik išmindavom, i virves, i viržiùs vydavom Bsg. Vakarais viržiùs vejam, virves, sietus gyvuliams Kln. Žėdnam būdavo darbas: berniokas veja vadeles, viržiùs, vadžias Ps. Jeigu nemokėsi vir̃žį nuvyt, nebernausi Kbr. Vakare susivijo viržį ir eina už skatiką atiduotie BsP III215(Brt). Tas gaspadorius išgirdo gaidžio šneką, tuo susivijo viržį, tai kaip ėmė pačiai duot! BsPIV292(Brt). Dar nenujojo nei ant pusę kelaičio, tai ir sutrūko visų šešių [žirgų] virželiai KlvD211. Tarnai išsinėrė viržius ir pradėjo žmogų mušti LTR(Sml). Atlėkė voras su vir̃žių pora ir pakorė musę Š(Lg), Šln. Liepė su viržiais rankas surištie ir nuvarintie į dvarą Tat. Spardė nelaimingos galvą, pasimirkydami viržį pliekė kur pakliuvo VŽ1905,65. | prk.: Tautos, pernelyg atsibodus jo (karo) viržiams, išsiilgusios laukė rimties A.Sm. ^ Juodą mėšlą raudonais viržiais plaka (krosnį kūrena) LMD(Trgn). 2. DŽ, NdŽ med. nenormaliai susidaręs saitas tarp organų ar audinių. 3. LKA I118(Bt) virvelė, jungianti spragilo kotą su buožės ryšiu, jungelis. ◊ viržiùs atléisti 1. DŽ1 nesistengti: Dabar atléido viržiùs, anksčiau tai dainuodavom Snt. Kai motina pareina namo, tai vaikai ir atléidžia viržiùs Skr. 2. neįstengti, nepajėgti: Jau tas vyrelis viržiùs atléido! Skr. viržiùs įtem̃pti stengtis: Aš niekada nebaigiau reikalų, mano viržiai visada įtempti Vlkv.

viržis sinonimai