žiogys reikšmė

Kas yra žiogys? 1 žiogỹs sm. (4), žiógis (1); Sut žr. 1 žiogas: 1. Žiogỹs pievo[je] čirškia, šokuoja Jrb. Žiogiaĩ šokinė[ja] Grk. Žiogỹs kanda karpas: išleidžia vaistų, aptepi tais vaistais, ir nyksta karpos Kpč. 2. Jis toks didelis, kad aš tik žiogỹs prieš jį Raud. ^ Jis kap žiogỹs, ale drūtas vyras Lp. 3. Sut žr. 1 žiogas 4. 4. kartis išmintiems linams susverti: Tiek prikrovė, kad ir žiógis lūžo Ms.
2 žiogỹs sm. (4) KI446, K, LsB300, J.Ger, NdŽ, KŽ, Žvr, žiógis (1) K.Būg, žiõgis (2) KBII68, K, LsB300, BŽ494, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv; Sut, N, L 1. KI166, VĮ, GTŽ, DŽ, Šlu, Prk pavasarį tetekantis, vasarą išdžiūstantis upelis: Vandens tekmė, žiõgis KII339. Šiemet žiógiai anksti išdžiūvo Grš. Į marias pro bažnyčią ejo žiogỹs Rsn. 2. R, R43, R180, MŽ, MŽ58, I, Grš, Skr, Šv, Grdm užlietas upės pakraštys, užutekis, vadaksnis: Žiogỹs kaip dumbarys, kur vanduo iš kitur įbėga Rmč. Kai užtvysta upės, vanduo į žiogiùs išsilieja Jnk. Gilus žiógis – ką tik išbreda Dkš. Čia šitai negalėjo išeiti par tą žiõgį KlvrŽ. Ežeru vadina ir žiogiù Jrb. Deltoje labai daug atitrūkusių upių atšakų, virtusių savarankiškais deltiniais upeliais arba ežerais – žiogiais MLTEII682. Bitėnų ežeras – Nemuno žiogys jo dešiniajame krante, ties Ragaine ir Tusainiais LEIII38. Buvo didė vandens stoka, nes šuliniai ir žiogiai buvo užšalę Kel1935,13. Ant karališkųjų ežerų yr gerokas skaitlius gulbių prilaikomas, kurie šiais metais liuobėdavo malūno žiogėje … peržiemavoti Kel1881,53. Lavonas … šalia Priekulės viename žiogėj atrastas TP1880,42. Tyliame žiogyje veidelius savo mato žvaigzdelės Vd. 3. MitI21, Rt, Rsn, Kin, Šk, Žvr, Ig, Alvt liūnas, klampynė upės ar ežero pakraštyje: Prie ežero vieni žiogiaĩ Dkš. Karvė įklimpo į žiõgį Dkš. Kad įėjau į tuos žiogius, tai kap tik išrėpliojau Mrj. Jis pirmeinančiame vakare buvo įmanytinai girtas namon išėjęs, todėl bus jis paklydęs ir taipo į tą žiogį įkrapinėjęs Kel1881,184.