žiūrėjimas reikšmė

Kas yra žiūrėjimas? žiūrė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; D.Pošk, M, LL116,304, L, ŠT180,199 → žiūrėti: 1. Koks čia mano žiūrė́jimas viena akia Bgt. Rašytojo stebėjimo metodai bent kiek skiriasi nuo paprasto žiūrėjimo S.Čiurl. Nuo įtempto žiūrėjimo Benui įskaudo akys J.Ap. Kasdien [ligonei] švirkšto dūriai, vien slogus miegas, ilgas žiūrėjimas į lubas rš. Ketvirtas stabymas pajautimų kūno, o daugiausiai žiūrė́jimo ir girdėjimo DP473. Žiūrėjimo vieta N. O tų ruskių žiūrė́jimas baisiausia (kaip mes šokome) ČrP. Briedis būdavo retesnis žvėris, jeigu užulėkė, tai visiem žiūrė́jimo Antš. Pažeme dideliu greičiu skrieja juodi, stori debesys, taip lekia, kad nuo žiūrėjimo net ima svaigti galva J.Ap. Bei ant to stalo visada paguldysi veido duoną (veido kepalus) (paraštėje duona žiūrėjimo (orig. žiūlėjimo), kepalai žvalgymo, padėjimo) BB2Moz25,30. 2. Jo žmona tokia liesa, ištįsus, trumpu žiūrė́jimu Skr. Dabar nešioja akinius tik tolimam žiūrė́jimui Krs. 3. Argi su peiliu mėsos žiūrė́jimas (ar išvirus) – šakučių reikia Pv. ║ Senam žmogui tai mes žinom vaistų ir be žiūrė́jimo Mžš. Sakau, koks žiūrė́jimas, toks ir pasveikimas bus Ppl. 4. Aš plaučių uždegimą gausiu per jo lavono žiūrė́jimą Bgt. 5. A. Vienuoliui ypač nepakenčiamas buvo valstybinių, liaudies interesų nepaisymas, žiūrėjimas vien savo grupės reikalų rš. 6. Kokia vaikų atogoda, žiūrė́jimas, tik iš bėdos Šmn. Vanagienei ir malkas supjovė už vaikų žiūrė́jimą, o man nė dėku, nė šlop Mžš. Už žiūrė́jimą [ligonio] gerą pryveizą nupirko – žiedą auksinį Krš. To žiūrė́jimo nė nereikėjo: pati apsidirbo lig paskutinės valandos Jrb. 7. Už ištikimą ir sumanų tarnybos žiūrėjimą parūpino man piniginę dovaną Pt. \ žiūrėjimas; apžiūrėjimas; atsižiūrėjimas; dažiūrėjimas; įžiūrėjimas; išžiūrėjimas; nužiūrėjimas; pažiūrėjimas; peržiūrėjimas; piežiūrėjimas; pražiūrėjimas; prižiūrėjimas; sužiūrėjimas; užžiūrėjimas