Kas yra miegas? 1 miẽgas sm. ppr. sing. (4) K; SD334, R, B fiziologinis ramybės ir poilsio būvis, kai susilpnėja daugelis fiziologinių procesų ir visiškai ar iš dalies neveikia sąmonė: Iš vakaro geresnis miegas Ėr. Nežiovauk, miego nenorėdamas Pšl. Miegiùko nori vaikas Kkl. Dieną naktį uliavojau, akys miego verkia KlpD95. Užpylus šalto vandens ant nugaros, visi miegai išlakiojo I.Simon. Ar da Stasiukui neišlakstė miegùčiai? Mžš. Miegai iš galvos išsiblaškė Žem. Blūst miegaĩ ir pabėgo Šts. Girkšnokit, sveteliai, – bet miẽgą nuvysit Grž. Jau lynó[ja] po biškį, dėl to mun miẽgas eina Vgr. Miẽgas neina – minčių pilna galva Ob. Negaliu atsilaikyt, kap miẽgas ima Gs. Mane visai miẽgas kerta (labai norisi miego) Alk. Išbuvau be miẽgo Lzd. Ans leidas į miegą Krp. Tėvui šiandiej miẽgo – rankai kojai (iki soties) Užp. Miẽgo gult noriu Brsl. Anys atsigulė miẽgo Lz. Pavakariais mergaitei miegaĩ lenda, ir ji niurzga Rm. Ponai rytą patol miega, pakol miegas lenda (kiek nori) LTR(Pnd). Miegai lenda į akis, net širdis alpsta Žem. Sakė mane ilgo miego, anksti nekėlusį LB137. Ans gerą miẽgą turia: miegta ir ant suolo Slnt. Ji buvo tokia lagadna, tik jau didelio miego (miegalė) LTR(Kp). Didelio miego aš niekumet nebuvau Šts. Mano miẽgas labai kiškio (kaip kiškio) Šd. Poni yra smarkaus miẽgo (greit užminga) Pln. Pirmasis miegas kietas Grž. Pirmą miegą numiegu, o paskiau skaitau Drs. Sunkus miẽgas KII155. Prikėliau vargšelį iš miegų̃, nežino nė kur akytėles kišti Skr. Žebenk akis, iš miẽgo atsikėlęs, kad atkibtum J. Girdžiu par miegùs, kad kas plėšias gryčion Ds. Mato jisai per miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša J.Bil. Žmogus pro miegùs kalba Jrb. Pavargsta akys, miego nemiegotos Ggr. Aš tau duodu miego maišiuką, jį atrišk, ir ji užmigs MPs. Klinicistai plačiai vartoja daugeliui įvairių ligonių gydyti miego terapiją (gydo ilgu miegu) V.Laš. Marė, ką turia miegą snausti, tegul sėda į stakles austi S.Dauk. Jis miegù nepaeina (labai nori miego) Rs. Miegu sutingęs (apsnūdęs) Vv. Akys pilnos miego, smengu į žemę visas Šts. Į akis man miegas traukias B. Kad dár dar̃ tu tik iš miegų̃ (tik atsikėlęs) Lp. Iš miegų̃ (tik pabudęs, su užmiegotomis akimis) neįmačiau Gs. Kap užmiega, tai tuom miegu (nė sykio nepabusdamas) ir atsikelia Nč. Darbininkas geras, tik pasinešęs ant miẽgo (mėgsta daug miegoti) Jnš. Buvo apsunkyti miegu Ch1Luk9,32. Apėmė (užpuolė) didis miegas Abramą BB1Moz15,3. Jų akys buvo pilnos miego BPI366. Tėvulis guli, miegeliu miegti TŽII324. Paleidžiau žirgelį, užsnūdau miegelio NS1288. Tai mano saldus mieguželis tarp žalių rūtelių RD173. Katro norėjau, širdy turėjau – par miegùžį kalbėjau JD925. Aš išmiegojau visą miegelį, iškalbėjau šaunius žodelius JV82. | prk.: Jau atėjo metas ir valanda keltis mumus ižg miego nuodžių mūsų DP4–5. ^ Iš miego miegos nepripilsi Lkv. Iš miẽgo košės nevirsi Pnd. Iš miego duonelės nekepsi Jon. Miegu augęs, miegu tukęs, nėko neturėsi Vvr. Koks nakties miegas, toks dienos darbas PPr44. Ne su miegu gyvensi, bet su geru žmogum Ds. Miegẽlis sau, o darbelis kaži kam Plv. Miẽgas – ubagas Bsg. Ana miẽgą ubagais išvarys (persimiegos, nebenorės miegoti) – droža ir droža Grg. Miegas už medų saldesnis LTR(Lbv). Ir viena akis miẽgo nora Lkv. Miegù sotus, arelka girtas buvo (daug miegojo ir gėrė) Dglš. Šaltas miegas, kad alus kubile rūgsta PrLXVII21. Susiedui geriant, mažas miegas Sm. Ka pradėjo – eina ir eina viršuj kai miẽgas (įkyriai lenda, neatsitraukdamas prašo) Škn. ◊ į miẽgą (miegañ Ds) krìsti; rš staigiai užmigti. kiaũlės miẽgas kietas miegas, kiauliamiegis: Užmigo ir miega kiaũlės miegù Rm. miẽgo artèrija; rš anat. aortos lanko dalis, maitinanti galvos smegenis (arteria carotis). miẽgo (miegų̃) kū́gis Grš miegalius: Negali niekaip prikelt to miegų̃ kūgio Erž. miẽgo ligà NdŽ; SD346 miegligė. miẽgo ligà sir̃gti juok. daug miegoti: Ar jis ser̃ga? – Miẽgo ligà Žr. miegų̃ maĩšas Gs miegalius. miẽgo pū̃cė miegalius: Ak tu, miẽgo pū̃ce! Dov. miegų̃ púodas Kv miegalius. miẽgo rópė; P, Ak bot. vaistinė skopolija (Scopolia carniolica). miẽgo žolė̃; CII670, LBŽ žr. miegažolė 2. mirtiẽs (smer̃čio) miegù miegóti būti mirusiam: Nors tu miegojai, vienok ne smerčio miegu: turėjai justi Žem. Ir aš palaidotas po juo (sniegu) gulėjau ir vienišu mirties miegu miegojau B.Sruog.
2 míegas sm. (1) žr. miega: Javus pilk į míegus Bt. Mano svirno maži míegai – nedaug telpa grūdų Trg. Prikūliau pilnus miegus javų Akm. Javai supilti míege Trg.
miegas junginiai
- žiemos miegas