Kas yra justi? 1 jùsti, juñda, jùdo intr.; Kos45, BzBkXIV58 pradėti judėti, krutėti: Tvora papuvusi juñda ir juste sujunda par tvaną J.
2 jùsti, juñta, jùto 1. tr. R, N, K jausti išorinius ir išvidinius dalykus: Jùsk širdyje, ką sakau J. Aš nejuntù, šilta ar šalta Š. Matyt, ans nejuto mano mušimo MPs. Ne vieną dieną nei ryto, nei vakaro nejutaũ A.Baran. Tačiau juste jutome jį nerimstant Vaižg. Nėr jùst, kaip barzdą skust (lengvai dalgis ima) Krtn. Ir niekad Lietuvos taip nejutau savy L.Gir. Didelė ramybė, geraširdiškumas ir sveikos būdo ypatybės justi šioje figūroje rš. Visi lygiai žino ir junta, ko jiems reikia A1884,329. Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė[je], tą ir balsu reiška S.Dauk. Ką žodžiais sakė, tą širdė[je] savo labai dideliai juto ir gailėjos P. Jutau reikalą pas jį nueiti rš. Kokie dirvonai erškėčius, nejutę arklo, želdina? A.Baran. Negirdėtas mokėjimas rasti tinkamą žodį išreikšti tam, ką pats buvo jutęs bei pastebėjęs rš. Jaučiama išvidinėmis, juntama išorinėmis juslėmis FT. Tai, kas apie mus daroma, žinom per mūsų juntamuosius organus rš. Juntamieji nervai rš. Šunukas, jusdamas svetimą žmogų namuose, lojo BM183. Ir nejutau, kaip nupuolė rūtų vainikėlis TŽI207. ^ Šaltas miegas, alų juntant VP44. | refl.: Juñtasi šaltis J. Jis juñtasi negražiai pasielgęs J. Kad tu, širdelaite, ir nebejuntýs: po savim leidi kaip mažas vaikas Vkš. Man ligonį apžvalgius ir liekarstas įdavus, jutos jis geriaus, o ir vėl sveikas pastojo LC1883,3. Nesijusite patys, kaip pražibs šviesa jumyse srš. juntamaĩ adv.: Eisena Monikai pasirodė taip juntamai artima P.Cvir. nejustaĩ, nejustinaĩ adv. nejučiomis: Nejustaĩ išsireiškė Šts. Apgirdantieji gėralai yra nuodas, nejustinai griaunąs žmogaus sveikatą rš. Įėjo nejustinai J.Jabl. 2. tr. N numanyti, nujausti, iš anksto žinoti: Jis jau juñta, kad jam bus pirtis Rmš. Šuo jùto, ką norėjo jam šeimininkas padaryti Dr. Anas juto, kad naktį ateis vagis Dglš. Gal jie junta, gal jie supranta, kad paliks našlaitėliai Vnž. 3. tr. N sužinoti, patirti, girdėti: Ar jutái, kad kaimynas serga? Pln. Ar jutot naujyną? Vkš. Konradas, jutęs, jog lietuviai Lenkuose sarioja, su didžia gauja kareivių antpuolė žemaičius S.Dauk. 4. tr., intr. N budėti, nemiegoti, jausti, girdėti: Tu būkis nejuntanti Žem. Ar tu jutái, kad aš šią naktį parvažiavau? Plt. Ten aš nejutau gaidelių giedant, nei piemenėlių bandelę genant (d.) J.Jabl. Ui, mergele mano, ui, jaunoji mano, ar tu junti, ar tu bundi, kad ir aš parjoju? KlpD56. Aš junčiu (juntu), junčiu, kaip nepajunčiu, iš saldžio miegelio nepabundu Čb. Juskiat, nes nežinot, kada smertis kaipo vagis ateis brš. Ydant justų ant avelėmis brš. Gelbėk mus juntančius, saugok miegančius brš. \ justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajusti; sujusti; užjusti
justi junginiai
- (pa)justi, (pa)justi, pastebėti, suprasti, suvokti, ore justi