Kas yra žmogutis? žmogùtis sm. (2); SD25, B801, D.Pošk, Sut, N, M žr. žmogelis: 1. Tie daiktai, kurių kožnas žmogutis prisivalo, dvejoki yra BPII105. Žmogutėlis SD118, SD36, Sut, N. Šitokia pikta liga yra sirgęs šisai žmogutėlis BPI188. Vargstąs žmogutėlis tyko atvėsio, pagalbos, palengvinimo ir išgelbėjimo BPII105. Kalba teip, jog žmogutėlis vaikščioja čion kaip šešėlis KN255. Tep sau žmogùtis OG120. Nedidelis buvo žmogùtis Lp. Kas tę zo žmogùtis – kap gaidys LKKXIII124(Grv). Ką gi biednas žmogùtis [darysi]? Švnč. Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami būrą, spjaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko, lygiai kad žmogùtis toks neverts pažiūrėti K.Donel. Iš Pìliakalnio buvo tokis žmogùtis, kad nejo kolkozan Rod. Geras žmogutis buvo tasai gydytojas, kad jis pats tiktai sveikas būtų! B.Sruog. Ir vėl paklausė tas senelis: – Kur tu, žmoguti, eini? BsMtII22. Iš pradžios pasakysiu, žmogutel Prng. Žmogutė̃li, kap vedėjas mus aprūpina, vai, vai! Drsk. 2. Mano žmogùtis labai rimtas buvo Brb. Numirė ma[no] žmogutė̃lis Arm. 3. akies vyzdys: Baltymas pie žmogutẽlį Lz. Patin žmogùtin intardė (įdrėskė) Zt. Tavo mažki smagenai ligu vištos žmogutẽlis Lz.
žmogutis reikšmė
žmogutis rašyba: tešlinis žmogutis
Kitos žodžio žmogutis reikšmės: žmogūtis reikšmė