apšluoti reikšmė

Kas yra apšluoti? apšlúoti, -ja, àpšlavė tr. Š, Rtr, KŽ; SD225, Sut, N 1. Vkš šluota ar kuo kitu apvalyti: Apšlúok aslą J. Jis buvo apšlúojęs visą kiemą Plšk. Jin pavalgo, išsišukuoja, nusiprausia, apšlúoja tuos namus LKT268(Slč). Išėjai, nė triobų nebuvo kam apšlúot Srv. | prk.: Blūsiškių vyrus [liga], kaip atsimenat, apšlavė (daug mirė) rš. | refl. tr., intr. Sut, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Svečių atvažiuoja, apsišluokit J.Jabl. Kuri neapsišlúoja, ta apšvežusi gaspadinė J. Tų vaikų šmotas, motinai nėr kuomet nė apsišlúoti Vkš. Moma apsìšlavė pirkią, atšlaimą Pst. Liepiau jam apsišlúot, išsiplaut, susitvarkyt – nebūt apsimynus Krs. Teip sergu, tai nė apsišlúot nebegaliu Skp. Apsišlúot pirkia reikia Dglš. Rūbus praskalbiu, apie gryčią apsišlúoju Šmn. Penkios mergos – apsišlúot nėr kam Ds. Dar nė apsišlavę nesame I.Simon. ^ Apsišlavė kaip nauja šluota PPr308. Marti gera, kol apsišluõna – apsìšlavė i pasmirdo Krš. 2. N, K, Škt aplinkui, iš visų pusių nušluoti: Šluodama aslą, nepaslinko klumpių pakilnoti, àpšlavė aplinkuo, taip ir paliko visos nūšlavos po klumpiais Vkš. Būdavai, teip apsuku apšluõs [išvėtytus javus] Mšk. ║ šluojant apeiti ką: Kelkis su rateliu, apšlúosiu – neištekėsi Ėr. Jeigu apšlúos besėdintį, negausi stuomens, kai žanysys Kln. | refl.: Neduok apsišlúoti aplink, šiaip aplenka piršliai Prk. 3. Lnkv, Všk, LTR(Skp, Klt), Dsn, Snt šluojant apmesti šiukšlėmis: Daboj, kad tau kojų neapšluotų – niekas kūmu neprašis (juok.) Tvr. Neapšluok manę – kūmuosna neims (juok.) Vlk. 4. refl. šluojant nudilti: Katroj šluota apsišlúoja, jau sena, tai dzerkočiu vadom Azr. ^ Nauja šluota gražiai šluoja, o kai apsišluoja, tai ir niekam tikus TŽIII380. Visada nauja šluota kol apsišluos, po tam bus viskas gerai Žem. 5. Pv, Vlk, Vrn, Mrc šnek. daug paimti, apgrobti, apvogti: Sūnus, išeidamas į žentus, gerokai mumis àpšlavė – ir padarynę, ir gyvolius reikėjo duoti Vkš. Kai pasisuko vagis, tai visus ir viską àpšlavė Mrj. Apìšlavė žmogelį prakeiktieji – liko nuogas Ktk. Teip àpšlavė, ka nieko nebrado Grdm. Vagys jų gyvenimus gerokai apšlavė, pavogdami iš jų valgomų dalykų, drabužių ir piningų prš. 6. šnek. apmušti: Apìšlavė šluotražiu per pečius ir nė dėkui nepasakė Ds. 7. šnek. didumą suvalgyti, apvalgyti: Toki bernai susėda, ką jie daris neapšlãvę?! Paį. Tik išėjau, o jie jau pusę stalo suspėjo apšlúot Paį. \ šluoti; apšluoti; atšluoti; įšluoti; iššluoti; nušluoti; pašluoti; padšluoti; paršluoti; peršluoti; prašluoti; prišluoti; sušluoti; užšluoti