apstabdyti reikšmė

Kas yra apstabdyti? apstabdýti tr. 1. N, J, M, Rtr, Š, NdŽ, Skr, Rdm, Plik sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užlaikau, apstabdau bėgantį R23, MŽ30. Kitas [bites] tai apstãbdo, kitas – ne Grz. Kol arklį apstãbdė, vaikas liko tolokai Mrc. Viską apstãbdė [aliarmo metu] – niekas nė kukšt Kt. Jis apstabdė savo laivą BsPI26. Vežimą apstabdýti K. Žmonės … padėjo apstabdyti baloną TS1897,9. Tada jis … (paraštėje apstabdė) velbliūdus už miesto BB1Moz24,11. ^ Rygos panelė kalnais nueina, kalnais pareina, vieno neranda, visus apstabdo (audeklas) Žd. | refl. K: Apsistãbdėm (sustojome) net po Ryga LKKIX218(Dv). 2. prilaikyti, sumažinti veiklą: Dedu ranką ant krūtinės, spaudžiu, noriu apstabdyti širdį rš. Mašinierius sustabdo mašiną, sušvelpa, darbus apstãbdo Klk. Apstabdýk (pritildyk) tą radiją – kroka kaip nelaboji! Krš. Klimato atšalimas ir sąlygų pablogėjimas apstabdė keliones rš. 3. Lš prašyti likti vietoje, sulaikyti kuriam laikui: Šeimynykštį ant vietos apstabdžiaũ J. Tankiai dūmojau ateit jūsump, bet ik šiolei buvau apstabdytas BtPvR1,13. 4. Lp neleisti toliau lietis, plūstis, veržtis: Bėgimas kraujo – nebegaliu nė apstabdýt Lnkv. Kraujas buvo prasimušęs pro burną – apstãbdė Jrb. Apstabdyti kraujaplūdį L. Apstãbdė vandenį, mat dėjo triūbas Jrb. 5. kiek sutramdyti, neleisti smarkiai reikštis, įsigalėti: Kol dantis dar neįsiskaudėjęs, lengva apstabdyti rš. Gėrimas, galiąs kūno karštį apstabdyti I. Apstãbdė ligą – nė[ra] kaip reikia Vl. Apstabdyk tą didįjį lytų ir dangaus langus priverk brš. Paregėsiat, jog gaisrą veikiai apstabdysma Rp. Prašom, mieli prieteliai, apstabdýti savo linksmybę LTR(Ukm). Jo smarkumą apstabdžius, mergaitė eržilą parjodino namolei ir įleidė į kūtę BsPII82(Šl). Apstãbdo savo mislį BM23(Č). Tu jų piktinybę apstabdei Kel1881,38. Įgavo neapstabdomą norą gerti rš. \ stabdyti; apstabdyti; nustabdyti; pastabdyti; pristabdyti; sustabdyti; užstabdyti