atrėžti reikšmė

Kas yra atrėžti? 1 atrė́žti 1. tr. R38, N, Š, DŽ atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrė́žk drobės, tai pasiūsiu marškinius Nč. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrė́žta, turėjau imt Srv. Atrė́žk man aršiną gelumbės Rk. Atrėžė stuomenuką LTR(Ldvn). Atrėžęs drobės kąsnelį, nunešk dar kriaučiui Dg. Atsidarė komodą, atrė́žė drobės šmotą iš ritulio Bsg. Atrėžk nagines su peiliu J. Atrėžk ir man lašinių šmotą Vžns. Atrė́žė lašinių bryzą Vkš. Tai žemės gabalas, atrėžtas norago išara P.Vaičiūn. ^ Kad pasakiau, tai kap atrė́žiau (nebekeisiu žodžio) Ml. Va, tik truputį pabirinau trąšų, ė, žiūrėk, rugiai kap atrė́žta (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) Grv. | refl. Š. ║ Vdk matuojant paskirti, atidalyti: Atrė́žė man [arus] berželio mėnesį Klvr. Atrė́žia aplaižytai [žemės] Dsn. Pykosi, pykosi, ale ant galo nors kertelę lauko atrė́žė Petrui Srv. Jam matinykas pali dvarą atrė́žė šmotelį pievos Ssk. | refl. tr.: Žemę juk ne slapta atsirėžiau, o valdžia davė rš. 2. intr. Kp šnek. drąsiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Davė vieną klausimą, atrė́žiau, tai daugiau neklausė Mrj. Atrė́žei tam išjuokai, ir sučiaupė burną Slk. Aš jam viską atrė́žiau į akis Srv. Spjaudėsi Tamošius vaikščiodamas, ūsus kramtė, o žmonos paklaustas, kas jam yra, atrėžė: – Savo puodų žiūrėk! LzP. Martynas nori [Gaidienei] atrėžti, nori pasakyti baisų žodį I.Simon. Jis atrėžė kap iš rago Klvr. Jis atrė́žė kap senis Dg. 3. intr. atkeršyti: Aš tau rytoj atrė́šiu, nemislyk Stlm. 4. intr. Dgl šnek. smarkiai ateiti, atidrožti: Tik užgirdau – atrė́žia per mišką pulkas bernų, atšaukoja Ds. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti

atrėžti sinonimai