išrėžti reikšmė

Kas yra išrėžti? 1 išrė́žti, išrė̃žti, -ia, ìšrėžė 1. tr. SD413, K, M, DŽ1 išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): Drobės ìšrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas Vlk. Dar gerai, kad neìšrėžė [audeklo] Eiš. Iš šitos eglės reiks išrė́žt lentų Ds. Išrė́žiau vienas nagines J. Dimus jau išrė́žei? Dglš. Išrė́žk man audeklo marškiniams Lš. Išrė́žė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Išrė́žė [iš odos] tokius šniūrukus kaip voteguo storumo Vvr. | refl. tr.: Išsirė́žk sau an marškinių, ba ir vaikščiosi su grynu pilvu Nč. Leisk man tau iš nugaros diržą išsirė́žti Š. ║ atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą): ^ Išrė̃š tau Dievas kalioniją Paseirin (Leipalingio kapinėse), kad tu jos tep nori! Lp. | refl. tr.: Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęs Vaižg. 2. tr. SD418, BŽ78 išpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižyti: Nusimovė nuo piršto žiedą su išrėžtu vardu, pravarde Brt. Žiede išrėžiama sužieduotuvių data rš. Ir imsi du sardonikso akmeniu ir išrėši ant jų vardus sūnų Izraeliaus Ch2Moz28,9. | refl. MitI226. 3. tr. išspausti, išbrėžti: Per laukus išrė́žtos didžiausios provėžos Mrj. Armotų ratai išrėžė gilias vėžes rš. | refl.: Išseko gera jo nuotaika, per visą kaktą jam išsirėžė raukšlė rš. ║ praminti, išvesti (kelią): Pro juos tę b[uv]o išrė́žtas naujas kelelis (ps.) Gs. 4. tr. Ds išpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius): Par dieną tą pievą išrė́žėm Pc. Čigonas išrėžė pradalgį ir atsigulė rš. Prieš karą jie daug girių išrė́žė Vdžg. 5. tr. kandžiojant išžudyti (ppr. apie žvėris): Kurmienės vištas a septynias [lapė] išrė́žusi Pj. Sykį vilkas įsisuka, tai jau visą būrį išrė́š Smln. Įlipo ant kopėčikės [šeškas], išrė́žė vištas Erž. Kad tik nepaveizėsi, tujau žiurkės būs išrė́žusios vištyčius Štk. Kaip reikia, vieno ūkininko susirgo arkliai, kito avis vilkas išrėžė, o beveik kiekvienoje sodoje aplinkui ėmė karvės sirgti ir daugumas išdvėsė LzP. 6. tr. DŽ šnek. drąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožti: Jis išrė́žė, išrė́žė, kas jam reikėjo, ir viskas! Pun. Išrė́žiau viską akỹs Skdt. Išrė́žė anas jiem visą praudą Dglš. Visą teisybę ana išrė́žė anam Kv. Išrė́žiau, ką tik žinojau, daugiau nei neklausė Mrj. 7. tr. šnek. smarkiai išdainuoti: Kai įsidainavo, tai visokias dainas išrėžė Gs. 8. tr., intr. šnek. smarkiai išvalgyti, išgerti: Šitiek valgymo išrė́žt tokiam burlokui tai vieni juokai Dgl. Oi, jis išrė̃žia – nežymu, kad gėręs Slm. Pats gi su savo bernu išrėžė po kelis [stiklelius] Ašb. 9. intr. šnek. smarkiai suduoti, sudrožti, supliekti: Išrė́žė botagu kiaulei per šonus Arm. Paims bizūną, išrėš in skūrą, išvarys visą blogą natūrą! LTR(Ant). 10. refl. Brs šnek. pavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėms: Kažin kaip tau išsirė́š su tuo teismu? Užv. Prastai išsirė́žė su piningais – ištraukė visus Šts. Kaip tau par karą išsirė́žė? Šts. Puikiai išsirė́žė gyvenimas Šts. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti
2 išrė̃žti intr. 1. pasidaryti storam, papampti: Tie vaikai yra pilvaičiais išrė̃žusiais Plt. Išrė̃žusi karvė, nebepaeita, dobilų priėdusi Ggr. 2. pabrinkti, papursti: Išliję rugiai yr juo išrė̃žę, papurpę Šts. 3. pastirti: Buvo koja suputusi ir pirštai buvo išrė̃žę Dr. Kiti stovėjo pastėrę ir išrėžę it nabaštikai S.Dauk. \ rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti