parėžti reikšmė

Kas yra parėžti? 1 parė́žti, parė̃žti, -ia, pàrėžė 1. tr. DŽ1, KlvrŽ, Lk papjauti, paskersti: Ar jau parė́žėt tą kiaulę? Pžrl. Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parė́ža Vvr. Jau laikas būtum prylaidą parė́žti Slnt. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parė́žiau Mrj. Tu gulinėji su vyrais, aš tave parė́šu po peiliu! Rdn. | refl. tr.: Tris kiaules pasirė́žėm, meisų turam Rdn. Kurs nor, tas i pasirė́ža karvę Plik. ║ papjauti (dantimis): Avinis vilkas parė́žė avį mūs Gs. Ar ne tu, lapute, gaidį parė́žei? Skr. Kai tik pasisuka žiurkė, tuoj katė parė́žia Srv. Žiurkes parė́žia [katinas] didžiausias – su savim lygias Erž. 2. intr. pabrėžti, pabraukti: Gaidys tik parėžė sparnu pakojėj – ir an vištos Tvr. Aplink jos (šarkos) per žemę parėžė su koja LTR(Ant). 3. tr. papjaustyti: Parė́žiau vyrams lašinių, rūgusio pieno padėjau Skr. 4. tr. įpjauti: Jis gerklės nepersipjovė, tik lašinį parė́žė Skr. 5. tr. šnek. drąsiai, tiesiai pasakyti: Aš parė́šiu visa, nesisarmatysiu Sdk. 6. tr. smarkiai pakulti: Rėžk laukan, dvi valandas – parė̃ši daug Slm. 7. refl. kiek paklimpti, įsmigti: Kap važiavau per balą, tai vežimas ir pasirė́žė Sn. ◊ spar̃ną parė́žti pasimeilikauti, pasisukti apie merginą: Pas ją atjoja [karininkas], kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų J.Paukš. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti
2 parė̃žti intr. 1. pastorėti, papampti: Ans pilnas, nesupliuškęs, parė̃žęs, išsitempę visi pašaliai J. Išejo šuo parė̃žęs (labai prilakęs) Als. Veršis priejęs prie pieno viedro ir besąs parė̃žęs Kal. Rėžte parėžęs, t. y. priėdęs eita J. Parėžaũ, sūrai bevalgydamas, sprogėsu dabar gerti M.Unt. Paršelis parė̃žo Kv. Nėšlė kaip erkė parė̃žusi, t. y. drūkta J. Parė̃žęs it pupų rupūžė Šts. Jau ir ana visai ant paskutinių narelių prisivariusi – parė̃žusi tokia vaikščioja Brs. Viršilienė parė̃žusi, matyt, būs greit krikštynos Brs. 2. pabrinkti, papusti: Plikųjų rugių ir miežių varpos yr parė̃žusios nu lytaus, akuoto nėr, o grūdai vešli Šts. Žydant varpos yr parė̃žusios Šts. Kankorėžis parė̃žęs Slnt. Kankorėžiai nu šilimos ir drėgmės parėžta, nu ko sėklos išbirsta S.Dauk. Vienok nieko neodija, noris įspraustos šakelės turėtų jau žiedinius pumpurus parėžusius S.Dauk. 3. pasidaryti nelanksčiam, pastirti: Ta karvikė būs pieninga, kad pritvinksta ir papaičiai parė̃žta Grg. Parė̃žo pirštai nu žlugto skalbimo Als. Parė̃žo pirštai nu tos ligos KlvrŽ. Ranka taip suputo, kad ir pirštai parė̃žo Grg. To vaikelio akys parė̃žusios, matyti, jau sirgs Vvr. Su parė̃žusia ranka nėko negaliu dirbti Slnt. Parėžau nu šalčio S.Dauk. Nu šalčio parėžusią pakėlė kana kas gyvatę S.Dauk. Žiemą beržai yr parė̃žę priš šaltį Rt. Kareiviai apšarmoti, parėžusiais uostais ir barzdomis S.Dauk. Plaukai parėžę it kiaulės šeriai, akys plačios it torielkos M.Valanč. 4. būti išsipūtusiam (apie storai apsivilkusį, apsipamplinusį): Ejo berežais, numie krakmolytais, ejo parė̃žusi, išsipampinusi Ggr. Rėžte parėžusi merga, t. y. nedailiai apsirėdžiusi, pasipūtusi su kailiniais J. 5. Varn prk. būti išdidžiam, pasipūtusiam. \ rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti