atrūgti reikšmė

Kas yra atrūgti? atrū́gti 1. intr. išrūgti: Šilumo[je] laikyk kopūstus, kol atrū́gs, o pasku nešk į viralinę, į šaltį J. Raugina, lig atrū́gsta: i dvi dieni, i tris, i keturias Šts. Aš aptenku utėmis [iš rūpesčio, kad kas neįduotų], kol ta šnapšė atrūgsta Šts. Atrūgusi duona lovy atsėda KrvP(Rs). 2. intr. tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Gelsva ir dula barva tabokų lapų, sudėtų rūgimui, yra ženklas, jog tabokai yra atrūgę S.Dauk. 3. refl. R, K, NdŽ atsiraugėti: Valgis atsirūgsta MŽ, N. Atrūgos atsirū́gsta J. Aš dar neatsirū́gau, tai valgysiu Pls. Kad atsirūgaĩ ben tris kartus, tai ir sveikas Slm. Po tokio mirusiųjų paminėjimo visuomet skųsdavosi svečiai negardžiai atsirūgstą A.Vien. Tegu galas, kaip negardžiai atsirūgau nuo to sviesto! Šn. Privalgiau pridegusių bulbų su pienu, tai sviltom atsirū́gstu šitom Klt. Aš atsirū́gstu, kap išgeriu Vlk. Kas valgydamas atsirūgsta – sotus LTR(Ppl). Pavalgęs atsirū́gau Vlkv. Kai valgydamas atsirūgsti, tai šitą valgį dar teks valgyti ir kitais metais Kp. ^ Atsirugs vakarykščiais barščiais LTR(Rm). Kaip aš tau duosiu, tai tu atsirū́gsi kepenais! Iš. Kad duosiu, tai motinos pienu atsirūgsi! Vlk. Erzina vienus kalbomis, kitus – darbais, kol atsirūgs abiem galais KrvP(Tt). Baltrus žuvis valgė – Tadas atsirūgo PPr315. 4. refl. prk. šnek. atsiliepti, nelikti be pasekmių, geruoju nesibaigti: Nedarbuik, vaikel, tep sunkiai, tau tas viskas ant senystos atsirugs Nč. Atsirūgs tau tas žodis J. Vai, tu in trečią dieną atsirū́gsi, ką tu dabar pasakei Kt. Dar tau už tai atsirùgs, nepraeis taip lengvai Žvr. Atsirūgs jiems mano sūnaus vargas V.Krėv. Atsirugs tau vieną dieną visi gražūs tavo darbeliai Lnkv. Da atsirùgs tiem žmonių skriaudėjam Vlkv. Kam ne kam, o tau, martel, tai greit tie žodeliai atsirugs Ds. Palauk – tie juokai dar tau atsirugs! Klvr. Svetima skriauda atsirugs Jnš. Atsirugs tas tavo darbelis! Gal plaukus sau rausi, ale bus po laiko Slm. Aha, kaip atsrū̃go – gana tau svetima procia ryt! Ut. Pats atsitikimas jau senas, pernykščias, bet šįmet tiktai atsirūgo TS1899,5. ^ Visko ans žmonėms pridirbęs yr, ne dyvai, kad trečioj dienoj po smerčio atsirū́gsta (atsimenami blogi darbai) Vkš. Ale tu atsirūgsi koc pri smerčio savo DS243. Atsirū́gs tie pyragai, nebvogs Krš. Ateis laikas, atsirūgs i jam pyragai Sk. Atsirū́go katei pelikių ašaros Srd. Atsirūgo vilkui avių ašaros KrvP(Mrk). 5. refl. prk. atsibosti, pakyrėti: Jau tos bulvės [valgyti] atsirū́go Gž. | Merga ženatve atsirūgo (nusivylė) Užv. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti