braukyti reikšmė

Kas yra braukyti? braukýti, braũko, braũkė iter. braukti. 1. šluostyti; traukyti: Ji voratinklius braũko su šluota nuo lubų Rm. | Braũko armonikėlę per lūpasi čirpina Gs. ║ braukiant skinti, smaukyti: Braũko rugių varpas eidamas Ktk. Braũko šluotų lapus kiaušiniam daryt Kp. Pats braũko vyteles (lapus nuo jų) ir pina Dglš. Ten berinksi smulkias uogas, serbentėles bebraukýsi KlvD27. ^ Susiraukęs kaip apynius braũkęs Grk. ║ SD113 linijas vesti: Brūkšneles braukyti N. ║ trinti, masažuoti: Putmenas su taukais braukýti K. Reikia iš pakinklių braukýti Šlu. 2. su mintuvais minti: Padariau mintuvus tokiuos lengvučiukus, linam braukýt patys tie Pbs. Jie trys laužė, mes keturios braũkėm – taip ir išmynėm Ssk. 3. degioti (degtukus): Vaikai braũko degtukus Pn. 4. pustyti (dalgį): Tiktai girdėjau brolelį savo dalgelį braukant LTR(Krtn). 5. daryti sieną ar kokį užtvarą, medžiagą spraudžiant į tam tikrus lizdus šuluose: Baigia jau daržinei sienas braukýt Jž. 6. prk. gardžiai valgyti, kimšti: Kai braũko, tai braũko lašinius Slk. ◊ ãšaras braukýti [nuo véido] verkti: Tėvų neklausysi, ãšaras braukýsi Ėr. Ašarėles bebraukysi nuo skaisčiųjų veidužėlių JD1044. (per) nósį braukýti kvailu laikyti, mulkinti, už nosies vedžioti: Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Ar tu ma[n] ilgai nósį braukýsi? Vlkv. Jis nesidavė per nósį braũkomas Vlkv. per lū́pas braukýti įžeidinėti: Lietuviams niekas negali per lūpas braukyti S.Dauk. per pašónes braukýtis muštis: Rėkaudami braukės per pašones Gmž. prãkaitą braukýti sunkiai dirbti: Lietuviams reikėjo, kruviną prakaitą braukant, duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. žìlę braukýti būti senam: Tarpe susirinkusių žmonių buvo vienas vyriškis, nebejaunas, bet dar žilės nebraukąs Žem. \ braukyti; apibraukyti; atbraukyti; įbraukyti; išbraukyti; nubraukyti; pabraukyti; parbraukyti; prabraukyti; pribraukyti; subraukyti; užbraukyti

braukyti sinonimai