Kas yra dusinti? dùsinti (-yti), -ina, -ino tr., dusìnti, -ìna, -ìno 1. K trukdyti kvėpavimą, alsinti, smaugti: Troškulys dusìno ligonį J. Mane kosulys baisiai dùsina Gs. Nedùsin' arklio Dglš. Ant lauko toks vėjas, i teip dùsina Ps. Jau mane baigia laumė dusyt BsPIV142. | prk.: Raštininkas, kurį dusino pavydas, neaiškiai sumurmėjo P.Cvir. 2. Mrp varginti, spausti: Ponai mužikelius dùsina ir dùsina Ad. | refl.: Visą dieną dùsinas su šienu Ut. Dùsinomės šiandien – šieną grėbėm Pl. Nesidùsink per daug, dviejų viekų negyvensi Trgn. Baugi darbinykui nereikia poilsio, baugi jis turi visados dusinties varstote A.Baran. 3. troškinti (verdant), šutinti: Mes rytais vietoj blynų dùsinam bulvių Ds. Bulbas dùsinu šitam puode Pnm. \ dusinti; apdusinti; atsidusinti; išdusinti; nudusinti; padusinti; pridusinti; sudusinti; uždusinti
dusinti junginiai
- (už)dusinti, (už)dusinti, uždusti, (už)dusti, (už)dusinti, (už)dusti, dusinti