Kas yra gniūžtė? gniū́žtė sf. (1), gniūžtė̃ (4) 1. gniužulas, gniaužtas: Sugniaužęs į vieną gniūžtę, sukimšo užantin visus popierius ir pašoko rš. Ten jauniausieji metai sutirpo tarsi gniūžtė balto sniego rš. Pasigriebęs gniū́žtę sniego, ir kirto į burną Gž. Viens, pasikabinęs sviesto gniūžtę, dribt BsPII219. Vaikai volioja sniego gniūžtès Brt. Gniūžtėm lekia nuo stogo sniegas Srv. Dūmai iš kamino gniūžtėmis virsta rš. Gniūžčiùkę suminkiau ir padariau kleckų Skr. Ai mesčiau mesčiau sniego gniūžtužę, kad jis žinotų, kada žiemužė JD881. Ei mesčiau mesčiau purvo gniūžtužę, kad ji žinotų, kad rudenužis JV107. Tu tę sudžiūsi kap šieno smilgelė, tu tę sutirpsi kap sniego gniūžtelė Prng. 2. kuokšta, sauja: Degančių šiaudų gniū́žte pavedžiok po aslą, ir nusvils blusos blauzdas Kp. Priskynė man visą gniūžtę gėlių rš. Plaukų gniūžtė̃ Rdm. Avelėms įmesk šieno gniū̃žtę Ll. Nubrauk sėdynę su gniūžtè šiaudų Dkš. 3. kumštis: Tavo galva kap mano gniū́žtė Gs. 4. prk. valdžia: Nes niekas jai negalėjo atsispirt, nei iž jos gniūžtės ižsiveržt SPII231. Nusidėjėjus turi savo gniūžtėj pagal noro savo SPI108.
gniūžtė junginiai
- sniego gniūžtė