graudenti reikšmė

Kas yra graudenti? graudénti, -ẽna, -ẽno žr. graudinti: 1. Aš graudenù, t. y. mokydamas aną atvarau ant graudumo J. Kalbėdama mane graudena KlvD343. Negraudenkit manęs! rš. | refl.: Žaliose pievose vaikštinėjo, paukštelių ulbėjimu graudenosi P.Cvir. 2. Negraudenk, niekas nekaltas Sdk. ^ Nesidžiauk radęs, negraudenk pametęs Mlt. | refl.: Dabar pats graudenúos, kad nejau kartu Rš. Tai gerai išejo – nėr ko graudenas Ds. Graudénsies paskui, bet bus nebe laikas Trgn. 3. Anas kitą graudẽna pats kaltas būdamas Trgn. Visi juos graudeno, bet nedaug ką padarė J.Jabl. Jeigu sugriešytų prieš tave brolis tavo, graudenk jį BtLuk17,3. Ans graudẽno girtūklį Sd. | Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo irgi senystę jau graudẽna kailinius imtis K.Donel. Graudena mus gražiais žodžiais MP77. Daug tokių, kuriuos, kad graudeni, idant gyvatą savą patarpintų, ... tad anys ant to nieko nodboja DP510. Jam apie tą kožna diena ir adyna sakoma ir graudenama yra BPI237. 4. intr. skųstis, dejuoti, bėdoti, gailėtis: Vakar vaikas graudẽno, kad akį skauda Ds. Kelinta diena jau berniokas pilvu graudena Sld. Graudena žmogus, kad jo vaikai blogi Ds. Tai negraudénk paskui, kad dabar manęs neklausei Trgn. | refl.: ^ Kas anksti paskels, tas nesigraudeñs niekada Ml. Rėkiam ir šaukiam jop ir graudenamės jamui MP373. 5. intr. grasinti: Užveizda tik graudeno darbininkams kančium ir piktžodžiavo V.Kudir. Čia vadas graudens mums mariu kardu V.Kudir. 6. intr. truputį griausti, griaudinėti: Skubinkit vežt šieną, bus lietaus, jau pradeda graudent Dgl. Užeina debesukas, ir biškį graudẽna Ndz. 7. tr. grūdinti, kietinti: Graudentas plienas yra kietesnis negu paprastas Tlž. \ graudenti; atsigraudenti; įgraudenti; išgraudenti; nugraudenti; pagraudenti; prasigraudenti; prigraudenti; sugraudenti; užgraudenti

graudenti sinonimai