iškaršti reikšmė

Kas yra iškaršti? 1 iškar̃šti, -ia, ìškaršė tr. 1. iškedenti, iššukuoti vilnas karštuvais, paruošti vilnas verpti: Tokios suveltos vilnos, kaipgi ir iškar̃šti Kp. Jau kūma ìškaršei vilnas, tai dabar man padėk Gg. | refl. tr.: Išsikar̃šę vilnas, tuoj eisime namo Š. 2. nušukuoti, nubraukti linų galveles: Iškarštus linus į lauką jau nugabena K.Donel. 3. MŽ185, N, BŽ78 šnek. išperti, išpliekti: Iškaršiu nugarą B. 4. prk. išauklėti, išlavinti: Nebijok, jį tenai iškarš gerai Arm. 5. šnek. greitai išvalgyti: Dvi lėkštes sriubos iškaršė Lš. ◊ káilį (×kalniẽrį) iškar̃šti sumušti baudžiant: Kai ìškaršiau gerai kalniẽrį, vaikas kai šventas pasidarė Bsg. Tai iškaršė kailį: kol bus gyvas, atsimins Krsn. Iškárš kas nors tau gerai káilį už tokį darbą Skd. Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusios! P.Cvir. Iškarštum kailį vaikui – klausytų, ir dar kaip! Srv. Neišmanėlis! Iškarštų smagiai kailį saviškei, ir gana! BsMtI76. káilį išsikar̃šti tarp savęs pasimušti: Išsikar̃šę vienas antram káilį nurimo Š. \ karšti; apkaršti; atkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; parkaršti; perkaršti; prakaršti; prikaršti; sukaršti; užkaršti
3 iškáršti 1. intr., tr. pasenti, nubaigti amžių: Tėvai meilingai iškaršo S.Dauk. Iškáršau jau aš savo amžį, t. y. gyvenau iki senatvės, pasenau J. Bebrūzdamas paseno, vylės vienok dailiai iškaršiąs M.Valanč. Žmogus iškaršta, alba pasensta MT133. Nei vėl turėtų žmogus laukti, iki iškaršęs, ik pasenęs ir apsirgęs BPII53. Senelė, nugalėdama senatvišką iškaršusio veido ir balso sustingimą, šūktelėjo jam rš. Iškáršusiai moteriškei tatai regėjos nepatogus daiktas DP462. Žmogus labai senas ir iškaršęs SPI165. ^ Pasigėręs gultų, iškáršęs mirtų J.Jabl; B. Laukas gimęs, laukas ir iškarš B. 2. tr. nusilpninti: Karštinė iškar̃šo žmogų J.Jabl. 3. intr. išnokti: ^ Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčioms, iškaršo mergoms (grikiai) B. 4. intr. Tv mirti dėl senatvės. \ karšti; apkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; perkaršti; prikaršti; sukaršti