įsmeigti reikšmė

Kas yra įsmeigti? įsmeĩgti, -ia (į̃smeigia), į̃smeigė tr. K, Š, Rtr; R, N, L 1. įkišti ką smailų, įdurti, įbesti: Įsmeĩk smaigtį, baslį, mietą į žemę J. Kuolą įsmeigiu MŽ369. Adatą įsmeigì, i paskui reik pastumt Jrb. Įsmeigė šakę į šieną Šl. Tuiną insmeĩgę, keturias lempas pakorėm Pls. Ožka virto aukštieninka, ragus įsmeigė į žemę Kl. Krūva sniego sukasta ir lopetikė įsmeigta Žem. Prie galo kartis įsmeigtà, kad tinklas status pasiliktų Smln. Kareiviai skubiai užvožia karstą ir kalavijų rankenomis kala vinis, įsmeigtas dangstyje V.Krėv. Imk mano obelinę lazdelę, įsmeĩk ing žemę BM137(Klov). Atsiskirdamu į̃smeigė kožnas savo peilį į medį Jrk14. Niekas nepakėlė karvelės: kaip rytą į̃smeigiau (pririšau prie kuolo), taip par pietus radau Rdn. | prk.: Žmogus šimtinę į̃smeigė (įdavė kyšio) – ir išsigelbėjo iš bėdos Jrb. ^ Senio jau lazda įsmeigtà (būtinai reikalinga, neišvengiama) Jd. | refl. tr., intr. N, K, J: Ratai dideliai, storūs, neklimpsta, neįsismeigia į žemes Ps. Įsìsmeigė sau širdin peilį, ir pabaigtas galas Š. Sūnus per duris išbėgo, o į jį mestas kirvis int sieną insismeigė LB208. Pas našlę jodamas, neškis baslį įsismeigti arkliui prisirišti LMD(Sln). Priėjau aukštą kalną ir pamačiau įsismeigusią į uolą savo paleistą strėlę J.Balč. Didelis pašinas į padą įsismeigęs besąs Tat. Aš įsismeĩgčiau šviesų kardužėlį – tai mano žiburužėlis, šviesi mano liktužė JD798. Įmismeigė strėlės tavo širdin mano KN42. | prk.: Į balas įsismeĩgęs (įsiterpęs) tas kaimas Dl. Sėdi įsismeĩgus (įnikusi, labai įsigilinusi) an knygą ir nieko nemato Ėr. Įsismeĩk dabar į knygą – i akys pages Jnk. Čia į lubas, čia į žmones įsismeigęs (įdėmiai) žiūri Srv. ║ įremti: Įsmeĩgęs galvelę į šieną i bemiegtąs Grd. | refl. tr.: Tą [žmogų] atradę galvą į žemę įsismeigus, kojas aukštyn pasistačius LMD(Sln). 2. prk. nukreipti į ką (akis, žvilgsnį): Ką tę matai, ka tep akis į lubas į̃smeigei? Gs. Ji akis įsmeĩgia į mane ir žiūria KlK8,66(Jrb). Dvainis padėjo šaukštą ir įsmeigė akis į sūnų V.Krėv. Grįždamas vis labiau jautė įsmeigtą jos žvilgsnį sau į nugarą J.Paukš. | refl.: Elzė juto, o gal jai šitaip tik pasirodė, kad visų akys įsismeigė į ją Pt. 3. refl. įlįsti, įsiterpti, patekti: Plyšeliai kur yr, būdavo blakutytė insismeĩgus Upn. Vietos, kur pirma vos įsismeigdavo patys drąsieji keleiviai, dabar pavelstos europėnų Vr. 4. refl. prk. įstrigti, įsismelkti: Į jo atmintį įsismeigė tikt vienas žodis TS1904,1. 5. gauti, nutverti: Lupo, plėšė, kur tik įsmeigė auksinį, ir dėjo į puodelį LzP. ◊ kaĩp į̃smeigtas 1. vietoje, nejudėdamas (stovi): Stovi kaĩp į̃smeigtas BŽ55. Martynienė, kaip įsmeigta ant vietos, nė krustelėjo, by stulpas Žem. 2. nuolat, vietoje (gyvena): Gyvenu čia kaĩp į̃smeigtas Krš. 3. labai įstrigęs, įsismelkęs (apie žodį, žodžius ir pan.): Man tas žodis kaĩp į̃smeigtas Brt. \ smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; pasmeigti; persmeigti; piesmeigti; prismeigti; susmeigti; užsmeigti

įsmeigti sinonimai