išskaldyti reikšmė

Kas yra išskaldyti? išskáldyti NdŽ iter. išskelti. 1. tr. K, L, Ser skeliant išdalyti, susmulkinti: Šakalį išskaldė į skybeles prasikurti ugnie Štk. | Žąsiuko išliežėliai išskáldyti J.Jabl(Šl). | refl.: Išsiskáldė jurginiai [sodinant], tai ir menki Klt. 2. tr. išpjaustyti skiltimis: Išpjaustau, išskáldau obuolius, kur negeri, i pakepu Klt. ║ skaldant pagaminti: Pirmiausia klucius suskáldo, o tik paskuo išskáldo šulus Vkš. Iškirs girioj medelius ir išskaldys lenteles (d.) Ndz. O aš pasikirsčiau žaliąją liepelę, o aš išskáldyčiau baltąsias lenteles JD758. 3. tr. kurį laiką skaldyti: Vakar visą dieną išskáldžiau malkas Š. 4. tr. Ob skeliant ugnį, suvartoti: Išskáldęs degtukus, nemesk skrynelės, vely vaikui atiduok Ds. | refl.: Rūkant daug degtukų išsiskáldė Ds. 5. tr. Rtr išskirstyti: Dabar retą sodžių rasi, kur nebūtų nuo brolių į siaurus abrūsėlius kelių gyvenimų rėžiai išskaldyti Sln. | refl. Rtr: Mūsų sodžius išsiskáldė vienasėdžiais Š. 6. tr. šnek. smarkiai, atvirai išsakyti, išrėžti: Kad būčia su juo susdūrus, tai aš jam būčia išskáldžius Tvr. Išskáldžiau visą teisybę akỹs Ut. 7. intr. šnek. smarkiai užduoti, apdaužyti: Išskáldė per ausis BzF169. | refl.: Girti būdami susipykę, išsiskáldė per antausius, paskui ir vėl geruoju Š. \ skaldyti; apskaldyti; atskaldyti; daskaldyti; įskaldyti; išskaldyti; nuskaldyti; paskaldyti; perskaldyti; praskaldyti; priskaldyti; razskaldyti; suskaldyti; užsiskaldyti