keltuva reikšmė

Kas yra keltuva? kéltuva sf. (1) BŽ516, NdŽ, keltuvà (3a) [K], Vlk 1. SD22,14, [K], M, Lb, Asv, Prl galvijas, gyvulys: Kéltuvos 'karvės, arkliai, avelės, kiaulės, žąses' K.Būg(Ad). Kéltuvas jeigu mylėsi, tada jos iškels tave iš skolos ir pakels į bagotystą J. Ožka negadna kéltuva Aps. Eik, kéltuvas suvaryk tvartan Gdr. Pelų neėstų kéltuva Zt. Bernai išejo kéltuvas girdyt Trgn. Kur kéltuvas varo, tę varyklos Vrn. Skerdžius ganė keltuvas viso sodžiaus vienas Dg. Niemčius (vokietis) paėmė kéltuvas Rod. Jam kéltuvos reikia ganyt, ne avys Trak. Daržinėj guli, savo keltuvų guoly PK153. Iž uolos gerti vandenio davė del jų ir del keltuvų SPII95. Stojos keltuvai toki prilyginti SGII21. Ar visas keltuvelès suskaitei? Brsl. 2. sing. col. Kos116, Zt galvijų būrys, banda, galvijai: Nedaug ir tos keltuvõs liko: viena karvė Dsn. Daug turi keltuvõs? Ad. Reikia eit girdyties keltuvà Ad. Paėmė keltuvõs eilią i daug naudos (javų) Tvr. Par juos visada daug keltuvõs buvo Tvr. Buvo Jobui keltuva atimta Mž433. Ir arti manęs būsi tu ir tavo vaikai, ... tavo mažas ir didis pekus (paraštėje keltuva), ir vis, ką turi BB1Moz45,10. 3. SD22 darbinis galvijas. 4. Zt keik. galvijas: Ka tu kéltuva! Aps.