numylėti reikšmė

Kas yra numylėti? numylė́ti tr. 1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę DP508. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam MP45. Atjos bernelis numylė́tas Ut. Sūnup savo numylėtamp MKr33. | Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! Šts. 2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis Mair. Mūsų numylėta Tilžė Pgg. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo MKr32. 3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) Ad. 4. refl. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli rš. 5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas J. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo Gs. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo Skdv. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti S.Dauk. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi Srv. | refl.: Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs Pnd. ◊ Diẽvas numylė́jo sakoma, kai ką ištinka nelaimė: Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė J. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo VP26. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo Slm. Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk Srv. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia Skr. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) Kzt. \ mylėti; apsimylėti; atmylėti; įmylėti; išmylėti; numylėti; pamylėti; permylėti; piemylėti; primylėti; sumylėti; užmylėti