pajausti reikšmė

Kas yra pajausti? 1 pajaũsti, pajaũčia, pàjautė tr. 1. FT jausmais pajusti, suvokti: Kaip gera, kai brolišką petį pajauti! sp. Marė pajautė, jog padarė blogai rš. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas SD174. Ar pàjautėt orą (įleidus šviežio)? Vlkv. Aš tik pàjaučiau, kas čia man tep skauda Rdm. Kad duosiu per ausį – rytoj pajausi! Lnkv. Pajautėm vartą (sargą) ateinant, tai mes smukom nuo tų medžių SI382. Ji pajautė baisiausį skaudėjimą BsPIV45. Daiktu vadinas vis tas, kas yra pajautamu kūnu ar protu numanomu S.Dauk. Mes girdim ... irgi pajaučiam Mž98. | refl.: Jis pasijautė kaip namie esąs rš. Onutė pasijautė save kitoniška, neg buvo V.Piet. Visumet reikia pasijaũsti iš anksto Up. Kad būčio pasijautęs, kad sukro nėr, būčio nupirkęs, mieste būdamas Šts. 2. M patirti, sužinoti: Kur pajaučiu bankietėlį, per laukelį kiūtinu (d.) Ul. 3. užjausti, paguosti: Nėr kam mane seną pajausti Bt. Kas pajaũs, kas žodeliu prakalbins?! Bt. Jo tragingą klotį žmonės giliai pajautė LTII230. Nepajauč mane tėvs, nei mamužė, pajauč, pajauč jauna mergelė TDrVII3. Neketinai bausti, ketinai pajausti, ant rankužėlių nešiot RD160. Tas žinos, kai pajaũsti, kuomet ir kai pabausti LB47. Aš pats būsiu ir pajausiu savo mergužaitę D108. Motinos nė tam kartuo vaikas nepajauta, nepavaduo[ja] darbūse Dr. Ana pajaũčia nušalusį, pavargusį, keleivį ir duoda jam ėsti J. Nupuolusiemus pajaũst ir pagailėtis DP150. 4. prk. pavalgydinti, papenėti, pašerti: Kad žmogų pajaũsi, ir ans geriau darbuosis Šts. Nepàjautė, nepavaišino Lk. Pajausk tu tą gyvolaitį – matai, koks papūręs (liesas) Plt. Pajaũsk arklį, jaučius (geriau pašerk pasigailėjęs) J.Jabl(Als). Neturiu kuo pajausti ožkos: nėr paplavų, nūskutų Ggr. 5. refl. apsirūpinti, pasidaryti atsargas: O kaip su žibalais? Musėt buvot pasijautę? Šts. 6. refl.: Ana pasijautė (= pradėjo vogti) J. \ jausti; apjausti; atjausti; įjausti; išjausti; nujausti; pajausti; perjausti; prajausti; prijausti; sujaūsti; užjausti

pajausti sinonimai