pašerti reikšmė

Kas yra pašerti? 1 pašérti, pàšeria, pašė́rė tr. 1. H, R, MŽ, N, Sut, I, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ paduoti gyvuliui ėsti: Jau pašėriau galvijus (bandą) B. Švintant pašérk karves parduosimas su pašaru J. Reikia ir pašért, ir pagirdyt gyvuliai Pb. Reikia pašért keltavos JnšM. Nusipirko arkliuką, prisigraibė kiek tę to pašaro pašért gyvuliam Mrj. Kap pašérsi, pabalnok arklį Grv. Nėra kuom ir pašért, netekom pašaro Dv. Eik pašérk tus jaučius Rsn. O prylaidus a pašė́rei? Vž. Nu devynių eisi dar pašérti kiaules, tada eisyt gulti Kv. Neturu sveikatos: viedro nepaneščiu – kiaulių nepašer̃čiu Rdn. Arklius pats pašérkie! OG391. Žirgą šėriau – linksmas buvau, kai pašėriau – dar linksmesnis LLDII624(Gr). Aš pašersiu savo žirguželį nei rugeliais, nei mieželiais – grynums aviželiums StnD29. Parveža martelę kiaulelėm pašértie DrskD184. Kožnas gyvolis nora užveizamas, pašeramas, pagirdomas Skd. Mūso arklys atkelamas, pašeramuoju – po kąsnį ir kaišiojam pašarą Šts. Mano kiaulelė nepenėta, telyčelė nepašérta LKT329(Brsl). ^ Jokūbas skūpas, arklys kūdas – parduos pačią, pirks tabokos, pašers arklį LTR(Vdk). Arklio (Arklį S.Dauk) nepašėręs nevažiuosi Sch74(Rg). Botagu arklio nepašersi KrvP(Ds). Einant arti reik arklys gerai pašerti PPr34(Msn). Bernelis – ne žirgelis: avižoms nepašersi LTR(Srd). Mergytė – ne karvytė: šienu nepašérsi Dkš. Šuva pašértas piktas, o žmogus alkanas piktas Krm. Visi joja, niekas nepašeria (slenkstis) Prl, Btg, Pn. | refl. tr. NdŽ: Jau buvo gerokai sutemę, kai gyvulius pasišė́riau Žvr. Pasilaidžiau (pasimelžiau) karvę, pasišė́riau Klt. Ejau lapų palaužt karvei, pasišert, ka pieniuko daugiau duotų Erž. Pasišérsys, pasitvarkysi šventą dieną – sau eik į šokį Brs. Aš dobilėlį tai nusipjausiu, bėrą žirgelį tai pasišersiu LTR(Lp). Pasišė́ręs pasbalnojęs misliau toli joti (d.) Mlk. | prk.: Vargo mačiau, utėlių pašė́riau (pabuvau aptekęs gyviu) Vdk. ║ palesinti: Antys reikės pašért – žudarytos kluonienoj Rod. Numinė ana (antis) – yr pašeramà, o ten ana toki yr lauko vabalas Yl. | refl. tr.: Rytą jis pasišeria vištas i triušius, i tai visas jo darbas Jrb. 2. šerti kiek laiko: Mėnesį pašérk, ir atganysi arklį Kp. Ligi rudens pašérsiu karvę ir parduosiu DŽ1. 3. šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Mano arkliai geri, pašertì Prn. Aš žirgelius turiu du, nepašertì abudu DrskD119. 4. NdŽ duoti pavalgyti: Vyrą turi kartas iš karto (reguliariai) pašérti Krš. Turam ėsti, galiam pašérti Jdr. Svečius alkinsu – reik pašérti Krš. ^ Skatink muni, bet pašėręs VP41. Visims ašarų nenušluostysi, visų neėdusių nepašérsi Krš. | refl. tr. NdŽ: Pasišérs vaikus ir ateis Krš. ║ pavalgydinti: Pradžio[je] liuob kiti ligoniai muni pašérs Nv. Košę vaikuo virsma, pašérsi i vystyti liūb Gršl. 5. aprūpinti maistu: Pašérti reik tokius kraštus Krš. 6. padžiauti javus jaujoje ant ardų: Pašertà jauja Grž. 7. truputį apmušti: Pašérk aną su bizūnu Sg. Ką per žandą pašérti (duoti antausį) NdŽ. Koja pašė́rė J.Jabl(Šl). | refl. NdŽ. ◊ akìs pašérti BzF182, KŽ pasigrožėti. kaĩp lazdà pašértas liūdnas: Na, kogi tu, brol, vaikščioji kaip lazda pašertas? J.Balt. kanãpėmis pašérti supliekti (arklį): Kanãpėms pàšeriam arklį, ir veža J.Jabl(Ar). O arklius kad pašė́riau kanãpėm! Kt. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti