užšerti reikšmė

Kas yra užšerti? 1 užšérti, ùžšeria, užšė́rė 1. tr. NdŽ, KŽ paduoti pašaro, pašerti, prišerti: Užšérk nors kiek arklį priš kelionę Šauk. Durnelis ažušė́rė arklius dobilais, ė pats nue[jo] gult (ps.) Prng. | refl. tr. NdŽ: Arklius parsivedęs užsišėriau šiaip taip Žem. 2. tr. šeriant užauginti, nušerti: Ùžšeru paršiuką vaikams kožną metą Krš. Kiaules jie ùžšer[a] su pienu, su žolėms, su miltais StngŽ73. 3. tr. Dbč, Trgn prastai šeriant suliesinti, menką padaryti: Aš pernai kap užšė́riau stotkus, tai pavasarį negalėj[o] nei kojų patęst Nč. Ažušertà karvė – tik tris litras pieno duoda Klt. Karvės suvisu ažšértos OG414. Mūsų blogas šėrikas – ažušė́rė arklius Ml. Ažušértas arklys neina vagoj Dglš. ^ Tampos kai ažušértas arklys Zr. | refl.: Karvė jau suvis ažsišė́rė Klt. 4. tr. NdŽ, Up uždavus kokio pašaro susargdinti: Guli arklys, guli – ar neužšė́rei dirsėm? Pc. Karvę ažušė́riau burokais Klt. Krito karvė – užšė́rė kum nors Erž. Viena kiaulė tai susirgo po vedimo – aš pati užšė́riau Nmk. 5. tr. šeriant užsiundyti plėšti (bites): Turbūt kas nors užšė́rė savo bites, kad mūsiškes apipuolė Gs. 6. tr. paduoti valgyti, pamaitinti: Atnešė valgyti [slaugė], užšė́rė – daktaras nieko nežiūria Grd. Tave reikia vakare bulvienės [sriuba] užšért, tai lauk dažnai eitum Skr. 7. tr. duoti privalgyti iki soties, primaitinti: Aš tai kiaulių ir vaikų niekap neùžšeriu Plut. Kokia tu valgi – tavęs negali užšért Mrj. 8. tr. prastai valgydinant suliesinti: Ažušė́rė visai tave boba – liko tik skūra, nosis ir pavardė Str. 9. tr. Bb uždavus netinkamo valgio susargdinti: Motyna su gryboms aną užšė́rė, kuo nenumirė Krš. Užšė́rę, sako, i miręs Grd. 10. tr. užduoti, užburti: Musėt jau užšė́rė, ka taip negali atsitraukti Bt. ^ Laksto kap užšérta Kbr. Visi kaip ažušerti puola jų valgytų Vr. 11. tr. Nč prk. užkrėsti: Anas vienas visą pirkią ažušė́rė juokais Prng. Žmonės ataneša ligas iš kitur i mus ažušeria Dkšt. Kad anys niežais ko neažušer̃t Ml. | refl.: Jis jau niežais žusišė́ręs Nč. 12. tr. duoti, užteikti: Pajauniai ažušė́rė vaikam cukierkų Dglš. 13. intr. NdŽ užduoti, užkirsti: I man jau derina ažušért balana Klt. Užùšeria smarkiai, net tas pasikaso Ppl. Užšė́riau par subinę, tada atsibudo – kieto miego Krš. | tr.: Ažušėrė arklį ir zovada nujojo LTR(Slk). Rykščių čystai ažušer̃s Aps. ^ Kai pabarstėm salietra, burokai kaip botagu ažušertì pašoko Km. ◊ į akìs užšérti šiurkščiai, stačiai pasakyti: Kožną rozą ana ažùšeria akýsan Dglš. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti