nušerti reikšmė

Kas yra nušerti? 1 nušérti, nùšeria, nušė́rė 1. tr. KŽ šeriant užauginti (ppr. arklį): Nenušersi tokių žirgų kaip pas tėtušėlį (d.) Vlkv. Auklino tėvelis sau vieną sūnelį, nušė́rė tėvelis jam bėrą žirgelį (d.) Šlčn. Abiem pastačiau po naują stonią, abiem nušė́riau po bėrą žirgą (d.) Slm. Dar sūnelis neužaugo, jau žirgelį nušė́rė (d.) Lnkv. Nušėrei žirgelius mums trim kaip vieną, išleidai į šalį tik mane vieną MitI116(Brt). | refl. tr. Rtr: Nusišėriau sau žirgelį, nor ir mažą, bile gražų LTR(Nmj). Aš užaugau pas tėvelį, nusišė́riau sau žirgelį JD83,1017. 2. tr. Š gerai šeriant padaryti kūningą, gražų, įšerti: Nušertas arklys B, N. Kap nušérsi arklį, tai neintvarkysi Vrn. Ei nušers, nušers grynoms avižėlėms, uždės tymą balnelę RD149. Nušėriau žirgelį viena nedėlėle LTR(Lp). Taip nušerta karvė tura duoti pieno Krkl. Duosim porą jaučių, du žirgu nušértu JV455. | refl. tr.: Nusišėriau sau žirgelį grynom avižėlėm LTR(Srj). Nusišė́rę pasbalnoję josim pas mergelę DrskD63. 3. tr. NdŽ nupenėti pjauti mėsai (gyvulį): Nušė́riau ben tris paršiokus Sdk. Su tokiu pašaru gyvolio nenūšérsi Up. Be bulbės, be milto paršo nenušérsi Krš. Taip prylaidus nušė́rė, kad ir tvarte nebeišsitenka Trg. Antrą kiaulę nušė́rė – sprindininkai lašiniai Krž. Ale ir nušérti jūs meitėliai Vlkv. Dvi nušértas kiaules į dalį devė Vkš. | Galėjo nušérti gerus lašinius Trk. | refl. tr. NdŽ: Anie i karvę turia, i paršą nusìšeria Vdk. Galėsim nusišért po kelias kiaules Šn. Dargi dar̃ Lietuvoj kiekvienas nusìšeria kiaulę Dg. Po porą paršiukų liūb nusišérsma, pasipjausma Žr. Nusišė́riau penimį kap reik Gs. 4. tr. NdŽ, KŽ, Dbč, Užv, Krkl prastai šeriant padaryti liesą, numitinti (gyvulį): Nušė́riau jau aš vieną karvę, t. y. padvėsė J. Šėrė šėrė ir nušė́rė kiaules, kad tos ir kojas užkėlė Srv. Šėrei ir nušėrei arklį, kad su mietu bepavažiuoji Brs. Čia arklys didesnis ir drūtesnis, tik ką labai nušértas, tik skobos Lš. Kad da ilgiau jis būt šėręs, tai būt visai nušė́ręs Gs. Tai eisim pažiūrėti arklio: gal jau nuo koto nušėrei LTR(Vlkv). 5. tr. vakare, nakčiai pašerti: Eisim nūšerti Prk. 6. tr. suvartoti kiek pašaro: Gi šiaudų ar daug nušė́rėm? Pc. Daug miltų nušerta J.Paukš. Parves žirgužėlius, nušers dobilėlius JV1082. 7. tr. gerai maitinant padaryti riebų, tuklų: Mamos buvau nušértas, drūktas, dabar sudžiūvau Krš. Jis parėjo iš Amerikos nušértas kap bulius Gs. | refl.: Abu su akiniais, ta brolienė nusišė́rusi Rs. 8. tr. KŽ, Prk nunuodyti, nuduoti: Pompėjaus prieteliai Aristobulą nuodais nušėrė Jrk. 9. refl. prk. nusigyventi: Nusišė́rėm, nebėr nė ko beduoti Šts. 10. tr. užmušti: Girtą pavijo, movė dišlium ir nušė́rė Slm. Nelįsk, nušérsiu kaip šunį! Svn. 11. tr. NdŽ numušti, nudaužti: Atnešk kačergą, visa nuo sienų nušérsiu – prikrovė gi mat! Dgl. Kumelėlė bėra, uodegos nebėra, kumelėlė sarta, uodega nušerta (d.) Slm. ║ KŽ sukirsti, perdyžti: Neleisk šuniuko iš kiemo, da kas nušers su botagu Vb. 12. tr. nukirsti, nupjauti: Aš par kartą nùšeriu šitokį lazdyną Ob. Kiek šiandiej dobilų nušė́rėm! Km. Aš jau ir ažmiršau, kada pievas nušė́riau! Slk. | prk.: Du darbadieniai tau jau nušertì (nubraukti) Slm. | Jau, matyt, buvo nušértas (nukamuotas) ligos, nebegėrė Slm. 13. intr. impers. šnek. smarkiai nulyti: Kad nušė́rė, tai nušė́rė lašais kaip žirniais Ds. 14. intr. šnek. greitai, smarkiai nueiti, nubėgti: Kaip nušė́rė par atšlaimą, tiek ir temačiau Žl. 15. tr. Ut šnek. nupirkti: Tai ką nušė́rėt an turgaus? Sld. Nebrangiai radau, tai nušė́riau keturius Sdk. | refl. tr.: Anas jau nusišė́rė dviratį Ant. Nuvažiavęs Utenon, nusišė́rė arklį kaip tik obuolį Trgn. ◊ káilį (skū̃rą) nušérti NdŽ išperti, išplakti: Kai pašauksiu tėvą, kai pasakysiu – nušers tau gerai kailį! V.Krėv. Kad tavo káilis nenušértas Lp. Oi nuog tėvo tada gavau, oi gavau – nušė́rė skū̃rą Srj. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti
2 nušérti, nùšeria, nušė́rė 1. refl. SD133, Sut, Š, Rtr, KŽ numesti plaukus, plunksnas: Arklys nusišeria pavasarį, kad plaukas nudulka J. Kap kada tep labai nusišeria [karvė], kad nugara visai gryna Lš. Kaip ilgai nenusišeria tos telyčios! Vv. Muno kailiniai nusišė́rė, nebšilti bėr Vkš. O mūsų karvės tenusišer būtinai tad, kad pradeda vasaros gale į atolus eiti S.Dauk. Nusišė́rusi karvė, žiemos plauko netura Krš. Toks bjaurus nusišė́ręs vilkas Všv. Ankstie nusišė́rė, vienos padaigos Rdn. Visos vištos nusišė́rė, nė vieno kiaušinio nebė[ra] Varn. Kelios nusišėrusios vištos, susitraukusios nuo žvarbaus vėjo, liūdnai karkdamos, žingsniuoja per kiemą I.Simon. ^ Jei nusišėrė, tai ir nupliks PPr361(Btg). 2. refl. SD15, M, LL285, Š, Rtr, KŽ nublukti: Nusišeria jupa SD199. Nusišėręs rūbas SD199. Kiek aš pirkau kartūnėlių, tai visi nusišė́rė saulėj Užp. Pavelėjau šiultu vandeniu, ir nusišė́rė Sdk. Skara viškum nusišė́rė, palša dabar Zr. Gavo nunešiotus drabužius ir nusišėrusią kepurę J.Balč. | prk.: Drąsiai eik pasbovyt su jais – nenusišérsi (nieko bloga neatsitiks) Ml. Metaforos nusišeria (netenka vaizdingumo) Db. 3. tr. nublukinti (nešiojant), nušerdinti: Kad šitą rudenelį itą tai žinojus, būčia rūtų vainikelį žirgeliui sušėrus, ė jau savo tai stuomelį lauželin sukrovus, ė šilkinę tai suknelę sauliulėj nušė́rus Tvr. | impers.: Einam drenesne skarele, kad nenušer̃t Ad. 4. tr. savo spalva nudažant, sugadinti kito spalvą: Megztinis marškinius nušė́rė Slk. Nedėk marškinių kartu su tom raudonom marškom, ba nušer̃s Dbk. 5. refl. pasidaryti baltam, nubalti, nublykšti: Paklodę paliko ant saulės, nusišė́rė, pasidarė visai balta Rgv. Žiūrėk, kitos kaip negrės, po pirties nusišeria, o aš ir žiemą nebūnu balta rš. 6. refl. N nusitrinti, nušiurti: Nagus nusdažė, paakius išsitepė, kaipgi jos eis dirbt – nusišer̃s Šmn. Nudriskęs, alkūnės nusišėrė Žem. Mano paltukė jau visai nusišė́rus Krok. Miežių akuotai nusišėrę Šts. Juoda buvo [lova], dabar nusišė́rė Plv. Apdilęs, nusišėręs, negražus [laikrodis] rš. \ šerti; apšerti; išsišerti; nušerti; prasišerti; prišerti