nudaužti reikšmė

Kas yra nudaužti? 1 nudaũžti, -ia, nùdaužė tr. 1. SD387 smūgiu nuskelti, nulaužti: Puodeliui ąselė nudaužtà Ėr. Džinkt ir nudaužė pjūklą Žem. | refl. tr., intr.: Jis ragus nusidaũžęs KI31. Striungas nusidaužė, kaip užkliuvo ašis, o staiga patraukė arklys J. 2. smūgiu numušti, nutraukti: Strypu nùdaužė obuolį nuo šakos Sr. Jam nudaužė nuo galvos kepurę rš. | refl.: Nusìdaužė jautis nu sieto Vvr. Avys nusìdaužė ir išpuolė iš degančios kūtalės Šts. ║ pertraukti: Norėjau pasakyt, ale ponas nùdaužei Lz. ║ nutraukti, nustoti duoti: Kas toms karvėms pasidarė – sykiu pieną kaip daužtè nùdaužė Vvr. 3. Lkž, Švnč nutrenkti, užmušti: Vaikiną beakėjantį [perkūnas] paukšt nudaužė M.Valanč. Ana nùdaužė gaidį J. Sūnus to kiškį nudaužia, to antį atneša (ps.) Lz. 4. refl. tr., intr. prisitrenkti, nusibrozdinti: Aš vakar ka nusìdaužiau alkūnę Klk. ^ Nenusidaužk kaip avinas į smilgą! (sakoma labai skubančiam) LTR. 5. Ds uždirbti: Šiemet retai kur nudaužiù pinigų Ktk. 6. pavogti: Kur jau pinigų nùdaužei? Ktk. Nùdaužiau iš vežimo porą obulų Varn. 7. sudainuoti: Jei išmesčia čėrkelę, ne vieną nudaũžčia giesmelę Švnč. 8. refl. Pc nusidanginti, nusitrenkti: Matai, kur ji nusidaužė! Krč. Kad ir nusidáužė tep toli! KzR. ║ pasisukti: Upė nùsdaužė tada į kitą pusę Grv. 9. refl. dėtis, dingti, užsiimti (kuo): Nėr jaunimuo kur nusidaũžti Skdv. Darbo nėra, nežinau nė kur nusidaũžt, nė ką pradėt Skr. Šventą dieną be laikraščio nėra nė kur nusidaũžti Up. Kai vienas pasilieki, ilgu, neturi kur nusidaũžt Vdžg. ◊ nuo ×sylõs nusidaũžti netekti jėgų, nusilpti: Vilkas prašo kiaulaitę koc vieną blyną: – Duok, nuog sylos nùsdaužiau, negaliu, nuslobau Dv. \ daužti; antdaužti; atidaužti; įdaužti; išdaužti; nudaužti; padaužti; pardaužti; perdaužti; pradaužti; pridaužti; sudaužti; uždaužti

nudaužti sinonimai