papenėti reikšmė

Kas yra papenėti? papenė́ti, pàpeni, -ė́jo tr. 1. K, J, Upt, Ut, Dglš, Šr, Pnm, Brsl, Grv, Lz duoti maisto, pamaitinti, pašerti: Pašerk paršus, vaikus papenė́k Dl. Ir kiaulę papenė́t, ir vaiką pavalgint reikia Dv. Paganau ..., papeniu arklį SD262. Kai namie esu, kiaulę pàpeniu, teliuką pagirdžiu Rk. Kalakutai reikia papenė́t Pb. Avilį iškopinėję, bites papenėkit skystu sirupu J.Jabl. Papenėsi vaikelius, pakviesi kaimynėlius A.Strazd. Tave taip gerai jis papenėjo Mž374. Dievas ... mane ikšiolei papenėjo, dengė, šelpė BPI238. Papenėki mane, alkaną elgetą DK159. Kursai mane per visą mano gyvenimą papenėjo BB1Moz48,15. | prk.: Alkstančius ir trokštančius teisybės ... papenėjo geru DP475. ^ Ir žentą papenė́jo, ir varškė atliko BŽ63. Eketėn patekus žuvis gali papenėti ir patsai bėdų daugiau neregėti KrvP(Dg). | refl. tr.: Kiaulės paspenė́t reikia Dglš. ║ pagelbėti valgančiam ar ėdančiam: Reikia papenė́t – pats nevalgo Tršk. Aš papenė́siu vaiką, gali eitie Skp. 2. refl. K išmisti: Tuo išsigaivenu, pasipeniu SD409. Jei bitės vis teip pasidaugintų, kurgi jos visos patilptų ar kaip pasipenėtų? S.Dauk. Kursai savo darbu pasipeni ir jam pakanka, tas turi gerą, pakajingą gyvenimą CII340. Prakeikta testovi žemė dėl tavęs, vargingai iš tos pasipenėsi Bb1Moz3,17. Sirata vos ne vos gali pasipenėti BPI315. Anys man tokį paliks skarbą, jog galėsiu pasipenėti ir nedirbęs BPII276. 3. šiek tiek patukinti: Tą kiaulę papenėsme dar kiek ir griausme ant šono (skersime) Mžš. A ta[vo] papenė́ta kiaulaitė? Vrn. Du meitėliu: vieną nupenėtą, antrą tik papenėtą V.Myk-Put. | refl. tr.: Pasipenė́siu kiaulį ir papjausiu Zr. Kiaulę inleidė pirkion i paspenė́[jo] Dsn. ◊ papenė́ti akìs Ds pamatyti gražių dalykų, pasigrožėti: Svetur važiuoja savo akių papenėti Vaižg. \ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti