supenėti reikšmė

Kas yra supenėti? supenė́ti, sùpeni, -ė́jo tr. 1. Šr, Aps sumaitinti, sušerti: Lesvinčienė ... visus geresnius valgymus jam supenėdavo BsPII271. Bitėms daug cukraus supenėjau rš. Vištom supenė́jom [grūdus] Btrm. Pieną supenė́jau paršiukam, neturiu Pb. Supenė́jau arkliui šieną Bn. Seniai reikėjo [pernykščias dešras] išparduoti arba šeimynai supenėt A.Vien. Gaila duonos tokiam – geriau kiaulėm supenėsiu negu tokį tinginį pamylėsiu KrvP(Mrj). ^ Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėm nesupenėjo (juok.) KrvP(Vb). | refl.: Suspenės visos bulbos peržiem Dglš. 2. Šlčn, Mlt, Dglš, Mrp užauginti riebų, nutukinti, nušerti: Kiaulis supenė́tas buvo Ob. Meitėlius sùpeni, kad būtų riebūs, avelę papjauna, kad būtų mėsos Trak. Kai sùpeni gerai meitėlį, tai per sprindį lašiniai Šr. Sùpeni kiaulius i mieste Rš. Visiškai ne toksai buvo nė iš tolo; tat jau dabar prieš parodą taip supenėjo Žem. Nuo vieno arkliuko ir nuo vienos karvutės nei mėšlo sudarysi, nei bekoniuko supenėsi A.Vien. Gražiai supenėtas mano juodbėrėlis LTR(Dj). Padirbai naują važelį, supenėjai bėrą žirgelį, mislijai, berneli, piršliuose važiuoti (d.) Pn. | refl. tr. Trak, Arm, Sdk: Suspenė́jom meitėlį – dabar vargo nebus Švnč. Kiaulę antrametę reiks suspenė́t mėsai Ds. Karvę turiu, kiaulį susìpeniu Ob. Kiaulį kasmet susìpenim Dglš. \ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti