pakibti reikšmė

Kas yra pakibti? pakìbti 1. intr. J pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: Rasos karolėliai žieduose pakibo S.Nėr. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai J.Balč. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant blakstienų rš. Iškrito jam ašaros, karštos, didelės, ir pakibo ant žilos barzdos J.Marc. Pats jis pakibo ant kumelės rš. Jis pakibo ore ant medžio šakos rš. Apkabino, pakibo ant jo kaklo rš. Kilpai užsinėrus, kiškelis pakimba ore Ds. 2. intr. prilipti; prisikabinti iš apačios: Klumpiai pakibo, ir paslydau Šts. Nusigrandyk, eidamas į vidų, tavo klumpiai yr pakibę Šts. 3. tr. paimti už rankos, po ranka: Atradusi draugę, pakimba po pažastim ir nebepaleidžia I.Simon. Gaidienė, pakibusi Vilių, staiga pareiškia nebenorinti kaip ožka šokinėti I.Simon. Aitra ir Ramūnas nori Tairą pakibti po rankų Vd. | refl. tr.: Vilkas, pasikibęs Martynaitytę, išėjo kviesti kaimynų į vestuvių atšventę I.Simon. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti I.Simon. 4. intr. paturėti, palaikyti, padėti kam, ką keliant, traukiant: Opa, vyrai, pakìbkiam ir pakelsiam akmenį! Šts. Reik pakìbti bent į kalną Als. Jei pakimbì, ir įtrauka vežimą, o jei nepakìbsi, pradės nirsti arklys Als. 5. intr. truputį kabintis (apie žuvis): Eisiu žvejoti, bene pakibs Šts. 6. intr. pradėti priešintis, grumtis: Nepakibsi priš tokią galybę! Šts. 7. intr. pasmukti žemyn, kiek nukabti: Moters pakibusi apatinė lūpa tintaliavo rš. Skrybėlaitė pakibus ant šono rš. Kreivosios linijos apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela rš. 8. intr. laikytis, susilaikyti viršuje, nesiremiant į ką nors; laikytis, susilaikyti ore, erdvėje: Bėgimas nuo greito ėjimo skiriasi tuo, kad būna vienas momentas, kai abi kojos atitrūksta nuo žemės, ir kūnas pakimba ore V.Laš. Tuoj merga ir pakìbo ore Alk. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas P.Cvir. Džiaugsmingai nusigiedrijusiame danguje vėl pakibo raibi vanagai J.Balt. Žemė laisvai pakibo pasaulio erdvėje P.Slavėn. Saulė didžiuliu rausvu rutuliu pakibo akiratyje rš. Viršum aikštės buvo žemai pakibęs juodas šlapias dangus rš. Viršum perono buvo pakibusi speiguota migla rš. | prk.: Beviltiško liūdesio pajutimas pakibo ties vežimu, tyliai riedėjusiu vieškeliu rš. Pakibo tiršta, kamuojama tyla rš. Fašistinė grėsmė buvo pakibusi ties visu žemės rutuliu sp. Viršum jų nelaimė pakibusi – tą jaučia mano širdis rš. ◊ orè pakìbti likti be rezultatų, neišspręstam: Imperialistų politika Kinijoje pakibo ore sp. Visas klausimas pakimba ore rš. Pasitarimai pakibo ore rš. \ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti

pakibti sinonimai