Kas yra pakliūti? pakliū́ti intr. 1. atsidurti kokioje padėtyje: Girios gilumoje šiurpulingai cypė šermuonėlis, pakliuvęs į lūšies nagus A.Vien. Pakliuvaĩ, paukšteli, į mano nagus! Ėr. Musė zyzė, pakliuvusi voratinklin rš. | Kalėjiman pakliū́t daug durų, o išeit – vienos Ut. | Džiaukis pats iš bėdos ištrūkęs, ne kitam bėdon pakliuvus KrvP(Mrk). Žmogus pakliuvo į bėdą rš. 2. patekti į keblią padėtį: Tegul tu devynius rozus išsisuksi, tai dešimtą vis tiek pakliū́si Ut. Ale kai kada pakliū́ste OG76. Pakliuvo kai šuva pirtin LTR(Ds). 3. tekti kam: Oi, tu kasa, tu kasa, kasa geltona, da ir kam tu pakliū́si, mano mieloja (d.) Tvr. Neduok Dieve pačiai tokiam [vyrui] pakliuvus Žem. Ta nabagė pakliùvo už tokio vyro Plt. 4. būti paskirtam, priimtam kur: Ant galo pakliuvo į žydų karalius Herodas M.Valanč. Ir aš pakliuvaũ į tų laimingųjų skaičių Kdl. Jei pakliū́si į ketvirtą kategoriją, parleis Krtn. 5. atsirasti, atsidurti kur: Įėjęs vidun jis pamatė visai ne į savo namus pakliuvęs P.Cvir. ^ Nuo bul'bų an pyragų sunku pakliūt (iš blogo gyvenimo sunku pakliūti į gerą) Ut. Pakliuvo į mano rankas minavotasis dainų pluoštas Jn. | refl.: Žmogutis tokioj gi laikoj paskliuvot: nėr laiko [pasikalbėti], visur reikia eit Brsl. 6. pataikyti: Pagulėtranki, ne tau pakliū́ti! Skd. Sviedė taip, kad kaip tik pakliūtų varlei akmuo į pakaušį J.Jabl. Ir kitąkart kriaučius metė akmeniu, ir vėl pakliuvo J.Jabl. 7. pasitaikyti, atsitiktinai tekti: Pakliū́k tu man, kad visi Dūkštan išeitų! Dkšt. Mano brolienė bais negera pakliùvus Dglš. ◊ ant dantiẽs (ant liežùvio) pakliū́ti būti apkalbėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties Ėr. ant liežùvio pakliū́ti 1. bet ką sakyti: Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia Vvr. 2. būti apkalbėtam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams Vaižg. iš (kieno) burnõs į Diẽvo aũsį pakliū́ti išsipildyti: Duok, Viešpatie, iš tavo burnos pakliūti į Dievo ausį (kad tai įvyktų, ką tu sakai) VP13. kàs pakliū̃va (pakliùvę) bet ką: Svotai – pragarai: kàs pakliùvo, tas gerai (viską suvalgo) Švnč. Gyvulys ryja, kas pakliūva Grž. Svaido į tėvo duris kačergą, malkas, kas pakliuvę P.Cvir. kur̃ pakliū́k (pakliū̃va) bet kur: Mergikės kur pakliūk murdėsi, brido pasikaišiusios, dumblais susitaškiusios Žem. Ans neveizėdavo – duodavo kur̃ pakliū́k, ir gana Skd. Žmonės, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės M.Valanč. Maras kur pakliūk smaugė žmones M.Valanč. Vaikščiojau kur̃ pakliū̃va Ds. \ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti
pakliūti junginiai
- pakliūti į (kieno nors) rankas, pakliūti į bėdą