Kas yra kliūti? kliū́ti, kliū̃va (kliū̃na), kliùvo K 1. intr. kabintis už ko: Kliùvo ratas ažu šulo ir sulaužė ašį Arm. Ratai kliū̃va už stulpo, saugokis J. Kur tiktai einu, čia kliūnu S.Dauk. Šakos kliū́davo praeinantiems už kepurių NdŽ. Kliùs kartis snukio Ds. Dobilai nė už dalgio nekliū̃na (tokie maži) Šts. | prk.: Ko tu vis manęs kliūvì (kimbi prie manęs): aš su tavim neturiu kalbos! Trgn. Dabar kliū̃na liežuvis vokiškai (atprato vokiškai kalbėti) Ig. Iš didelės baimės žmogus kalbėdamas kliū̃na (painiojasi, mikčioja) Vlk. 2. intr. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nei namų sienos, nei kietosios grindys, nei durys pelei nekliū̃va NdŽ. Priemenė buvo ažušauta su medine velke, bet jam nieko nekliuvo ažušavimas BsPII237. Gal aš jums kliūvù? J.Jabl. Jei labai nekliūčiau, gal priglaustum per naktį po savo stogu J.Balč. Nors aš niekuo nedėtas, bet vis tiek kiekvienam kliūnu rš. Niekas mums nekliū̃va vienas antrą pažinti NdŽ. Ir tu viena, ir aš viena – niekas mums nekliùs Tvr. Ypač negalėjo įtikti jai Karaliūtė ir visur kliūdavo A.Vien. Ko tau kliūva mano apdaras? rš. Apsirikimas ne tiesai kliū̃va, bet pačiam apsirikusiam A.Baran. 3. intr. tekti ko kieno daliai, gauti: Da jam ir pinigų turėtų kliū́t Žal. Kai Babicko šimtai kliùvo, jie žiponus pasisiuvo (d.) Kp. Jam, žinoma, kliū̃va visų geriausieji kąsniai NdŽ. Dar ir jam kliùvo nuo mūsų pyrago NdŽ. Vyriškiui aukšta vieta kliuvusi rš. Viens daug paėmė, kitam nieko nekliùvo Gs. Iš tų dalybų ir man šis tas kliùvo Slnt. Mirdama karvę paliksu nebent tavo vaikuo, o jau pačiam nebkliū́s Užv. Ar visas mano būk, ar visas velniui kliūk Ns1832,8. | Man kliùvo dar nemaža lytaus Slnt. Pakaičio kartais nekliū̃na par šienolaikį Šts. Pagimdė sūnų, kuriam kliuvo Mikalojaus vardas rš. Kad nedurnas būčia buvęs, tai būčia pinigų kliùvęs Tvr. Juozeliui daugiausia kliū́davo ganyti Auk. Man pirmam kliuvo šeškas gaudyti J.Jabl. Kliū́si nekliū́si (rasi ką, užčiupsi, pamatysi ar ne) – važiuot reikia Ml. | Vanduo traukė į gilumą viską, kas tik jam kliùvo (pasitaikė) NdŽ. ^ Piktoji ožka vilkui kliūna Rz. Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega (gal ir aš ką gausiu)? Prng. Siaurai tekliūna, kas plačiai rėžia K.Būg. 4. intr. atitekti, patekti kam: Valdžia kliùvo žmonių visuomenei Gmž. 1796 m. Užnemunis kliuvo Prūsų karaliui Pridrikui II M.Valanč. Buvo kliuvusi į pačias tam vyruo Šts. ^ Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs (aptingęs), tu nesupelytum ir neitum į kapą be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs V.Kudir. 5. intr. pataikyti: Pralėkė kūlis pro šalį, bemaž į galvą kliùvo Vvr. Pikta dvasia yra nekliū̃vama, akmeniu jos nenudauši Švnč. ^ Kur mesi pagaliu, te mūsų giminėm klius (tiek daug tų giminių) Ktk. Kliùvo pirštu dangun (sakoma, kai kas ką nors spėja, bet neįspėja) Ml. 6. intr. įkliūti, pakliūti: Kliū́si, jeigu tę važiuosi J. Kiščia kojeles, ale bijau, kad nekliūčia Ad. Aš neregėjau, kad čiupokas būt kilpoj kliùvęs Tvr. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi J.Jabl. O už kitas žoleles kliūsi patsai, berneli Grz. Iš jų vienas ir buvo kliùvęs [į nelaisvę] Vrn. | Bet jau į Vokietijos darbininkų galvas pradėjo kliūti sąmonės kibirkštys rš. 7. intr., tr. būti kur, susilaikyti, apsistoti; vaidyti: Mūs vaikai namų nekliū̃va (nevaido, nesėdi namie) – eina ir eina po laukus kaip aitvarai rš. Ar jis kliū̃va namus? Lp. Nekliū́k (nestok) važiuodamas prie karčemos J. Regėt, kad Bolesiukas pas mus (namie) nekliùs, kad atsavuoj (skyrium, atskirai) karia skaras (kabina drabužius) – bus keliaunykas Lp. 8. intr. eiti, vykti; patekti kur: Rytoj mėgina ant Linkuvą kliū́t J.Jabl. | Tai kitur niekur nekliū́sit, tik pas Beržinską Skr. ^ Kur kliùvęs, kur nekliùvęs, vis tenai ir tenai sėdi Nj. Nei būta, nei kliū́ta (kitur niekur taip nėra) Brb. 9. tr. liesti, siekti: Eidami nekliùvom Svėdasų, palikom da toli šaly Vj. 10. intr. gauti (mušti), nukentėti: Vaike, tai kliū́si! Švnč. Kam kliùs, kam nekliùs, o tam bizniui (striukiui) beuodegiui vis kliùs Trgn. | Jaunučiams diegeliams daug kliū̃va nuo žvirblių NdŽ. Kam kliūva nuo pikto charakterio? J.Jabl. 11. intr. tikti: Reik žinot, kur kas kliū̃na Pgg. 12. intr. bastytis, vaikščioti (?): Ko kliūvi po sodžių kap tekis?! Lzd. ◊ į káilį kliū́ti būti sumuštam: Ir man nu tėvo kliùvo į káilį Slnt. į tvõrą nekliū̃va turi proto, negirtas: Ir aš da tvorõn nekliūnù Ad. kám nekliū̃t bet kam: Barstė savo pinigus, davė kam nekliūt, nieko negelbėjo Tat. kur̃ nekliū̃t bet kur, visur: Vaikščioju kur̃ nekliū̃t J. Kur̃ nekliū̃t, jo visur pilna J. Apsejimuose savo kur nekliūt klaidžioji iš kelio teisybės Tat. už akiẽs kliū́ti pastebėti: Niekam už akies nekliuvo (niekas nepastebėjo), kad Kusta išvažiavo į miestelį rš. už dantų̃ kliū́ti apie ką piktai kalbėti, apkalbėti: Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs Jnš. \ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti
kliūti junginiai
- kam nors kliūti