Kas yra siekti? 1 síekti, -ia, -ė (-o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns 1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Síeko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis síekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Síekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur síekta, kur nesíekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą síekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23. ^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp. siektinaĩ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164. | refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob. ║ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls. 2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž síekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros síekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesíeko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa síekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesíeki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį síekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau síekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb. ^ Su karčia dangų síekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesíekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck. | refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru síekiasi Dkš. Šaka su šaka síekias obelų – negerai Klt. Debesys síekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk. ║ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2. ║ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps. 3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Síekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Síeko, síeko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34. | Siekiamoji aplinkybė (gram. tikslo aplinkybė) J.Jabl. | refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb. 4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš. 5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt. ║ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir. ║ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml. 6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli síekia DŽ1. Tas įstatymas síek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put. 7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų síekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo síekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp. | refl.: Kūda mėsa síekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv. 8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol síekia BM449(A.Baran). | refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis síektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš. 9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami síeksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį síeks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesíekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč. 10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo síekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus síekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią síeksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn. | refl.: Jau síeksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet. 11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod. | refl.: Alantas síekas į Mostaičius Kl. 12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš. 13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran. 14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesíekia Vilniaus Ggr. 15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408. 16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį síekti NdŽ. Síek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt. 17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl. 18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą síekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr. ║ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš. ◊ dantìs (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesíekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesíekia Vlkv. į šìrdį síekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385. kíek síekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš. kójomis žẽmės nesíekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm). kójomis žẽmės nesíekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš. kójos žẽmių nebesíekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn. kulnaĩs žẽmės nesíekti NžR būti mirusiam. kulnaĩ žẽmės nesíekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn. péntimi ùžpakalio nesíekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc. nèt pãdai šikìnę síekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk). prõto (rãzumo) síekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekeĩ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr. rankà síekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir. \ siekti; apsiekti; atsiekti; dasiekti; įsiekti; išsiekti; nusiekti; pasiekti; parsisiekti; persiekti; prasiekti; prisiekti; susiekti; užsiekti
2 síekti, -ia (siekti), -ė (-o Jn) tr., intr. K, Rtr, siẽkti; N, M, DK79 duoti priesaiką, priesaika tvirtinti: Kreivai, neteisiai siekiu SD119. Sąrašas žodžių, kuriais kas siekia SD54. Dangaus ir žemės dievais siekiu, kad aš nieko nežinojau V.Krėv. Visi aną naktį dvare nakvojusys siekdamys pasisakė mačiusys savo akimis spindulius ir šviesybę M.Valanč. Svietas siekė ir pildė priesaiką M.Katk. Kada gi [naujokai] nèsiekia (visada prisiekia)! Lp. Siektè, aš jum niūksiu prisiegą Aps. Šuo, žmogus, dar katė ir dar sakalas siekė prytelystę kits kitam naudingą Žlv. | refl.: Bažinas, siẽkias Lp.
siekti junginiai
- (pa)siekti, atkakliai (ko) siekti, atkakliai (ko) siekti, (ką) daryti, primygtinai siekti, siekti (kieno) palankumo, siekti atgal, siekti ranka