palūžti reikšmė

Kas yra palūžti? palū́žti K 1. intr. truputį įlūžti: Kur obelėlė buvo palūžus, tai dabar toj vietoj storiau Ds. Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys BtMt12,20. Ereliui palūžo sparnas rš. Medis pavirto, koja palū́žo Krtn. Atsisėdau ant palūžusio beržo kamieno rš. Ma šienelį begrėbiant, ir palūžo grėblelis JD122. Žvakelė užgeso, plunksnelė palū́žo, nėr kam perskaityti tamsios nakties rašto Srv. Vienam trūkiui tuščiais anglių vežimais prieš kalną važiuojant, palūžo mašinos plieninio rato dantys LC1883,7. Štai sušvietė gelmėj palūžęs spindulys, – pasibaigė diena, su saule gesdama V.Myk-Put. 2. intr. suskilti, sueižėti: Anos (dviračio padangos) ne supuvo, ale palū́žo Str. Palūžo ledas, o tu neprigėrei, apisiautė tave ugnis, o tu nesudegei rš. 3. tr. susilaužyti, nusilaužti: O kiti rankas ir kojas buvo palū́žę K.Donel. Ir palūžo žirgas koją, bernelis rankelę Snt. O ir iškrito voras iš ąžuolo ir palūžo sparnelį Š. Puolė jis atbulais nuog krėslo pas vartus ir palūžo (paraštėje nutrūko) kaklą (sprandą) ir numirė BB1Sam4,18. ^ Kad tu koją palūžtumbei B. 4. intr. prk. morališkai ir fiziškai nusilpti, sugniužti: Vacius jaučiasi baisiai prislėgtas ir palūžęs – nusiminimas jo neaprėpiamas B.Sruog. Tėvas staiga išsyk palūžo, ir blizgančios jo akys užgeso rš. Nikodemo balsas palūžęs ir prislėgtas rš. Kad nebūč krenkių turėjus, nebūt širdis palū́žus Jnš. 5. intr. prk. mirti: Juozeli! jaučiu, kad, neilgai trukus, palūšiu. Ką tu veiksi, vienas likęs? LzP. Palūžo vyras kai ąžuolas (sakoma, jaunam vyrui mirus) LMD. ^ Senas braška, jaunas ir palūžta Užp. \ lūžti; aplūžti; atlūžti; įlūžti; išlūžti; nulūžti; palūžti; parlūžti; perlūžti; pralūžti; prilūžti; sulūžti; užlūžti

palūžti sinonimai