plėnė reikšmė

Kas yra plėnė? 1 plėnė̃ sf. (4) žr. plėvė: 1. Dv, Krn Buvo jam galvos plėnė̃s uždegimas Gdr. Šito teliuko prasta mėsa – daug plėnių̃ Brž. Mėsą suvalgyk, o šitas plėnès atiduok katei Krok. Plėnė̃ ir sukramtyt nemožna Užp. Duos kunigui petį ir abu žandu, ir plėnę, užudengiančią žarnas Ch5Moz18,3. Plėnė, žarnas ažudengianti SD81. | Išsilukštenęs [kiaušinis], lukštas apibyrėjęs, ale plėnė̃ yra Sem. Radau minkštakiaušinį, tik su plėnè, be kevelo Ssk. 2. Man trūko nuo darbo plėnė̃ Slm. Plyšo plėnė̃, ir žarnos išej[o] Grv. 3. SD110, OG184 žr. plėvė 5: Virtam piene greit užsideda stora plėnė̃ Ssk. Nemesk nuo pieno plėnė̃s, duok vaikam suvalgyt Rmš. Nevalgyk plėnės nuo kruopų, ba greit pasenėsi Ml. Kap pienas užverda, plėnė̃ tokia susima (užsideda) Rdš. Plėnė̃ užsideda ant pastovėjusio viralo Pg. Jau plėnė̃ apsdėjus in kvarbos Dglš. Dar ledo plėnė̃ kaip graimas Sld. Reikia peiliu nuiminėt šitoj plėnelė [nuo medaus korio] Aps. 4. žr. plėvė 3: Ant akių plė̃nę man užtraukė Žž. Man tiesę akį suvis plėnè ažtraukė Vdš. 5. Ndž plona ko nors riekelė, skiltelė: Pirtin nueję sumuilino visą plėnẽlę (ploną gabaliuką) muilo ir dar pritrūko Rud.
2 plė́nė sf. ppr. pl. (1) Lnkv žr. 2 plėnis: Gaspadinė užpeleny plėnėmis apteks (aplėks) J. Degančios plė́nės krito tiesiai ant jų stogo Up. Kai Kupiškis degė, tai ir ant Svydenių plė́nės krito Kp. Užkrito plė́nė, ir užsidegė kita trioba Pc. Iki mūsų trobų degančias plėnes atnešė Prk. Nebepašildysi vaikuo pieno, matai, kad žarijų nebėra – vienos plė́nės belikę Vkš. Popieriai visi sudegė, tik plė́nės beliko Trk. Kokią plė́nę užneštum į girią, ir užsidegtum Šv. ^ Kad tu plėnėmis išeitumi! M.Unt.