pravargti reikšmė

Kas yra pravargti? pravar̃gti NdŽ, DŽ1, KŽ; LL182,186 1. tr., intr. J, Ad vargstant prabūti, pragyventi: Kap aš pravargsiù viena, die Drsk. Pravargstì dienelę, ir gerai Dkš. Peržiem pravar̃gsim, tuščia jo Pv. Su juo gražiai gyvenimą pravargom S.Zob. ^ Jei gyventina – pragyvens, jei vargtina – pravargs S.Dauk. | refl.: ^ Jei gyventina – prasigyvens, jei vargtina – prasivargs LTR. 2. intr. Dj kurį laiką turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Keturius metus pravar̃go su ligoniu Krš. Su karve būtau pravar̃gus Drsk. Pravar̃go dvidešimt metų i metė [vyrą] Pj. Pràvargta [kelionėje], ir nieko neapsipirkau DrskŽ. | refl.: Per naktį prasivargaũ, ir gerai Prn. 3. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai dirbti: Aš čia pravargaũ, pradirbau, – kap čia dar uždėt kitam tas sunkumas Dg. Ilgus metus pravar̃go, nieko gero nematydamas Sb. Mokytoju pravar̃go penkius metus, nuejo į pabriką, daba ponas Krš. Pravargsì nuvažiavęs dvi dienas ir kažin ką atsiveši Slm. 4. tr. prakentėti, atlaikyti: Teip reikia pravar̃gt daug vargų Ėr. Karus pravar̃gom, ir vėl gerai Dkš. Vargau aš gyvenime, net keturis karus pravargaũ Upn. 5. intr. sunkiai prasikurti, prasigyventi: Buvo pravar̃gę jau, pragyvenę, bet sudegė Šts. 6. intr. sumenkti, sunykti: Pravar̃gs mano namai [be manęs] ir mano kiemas DrskŽ. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti