išvargti reikšmė

Kas yra išvargti? išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi išvar̃gęs iš kelionės NdŽ. Vaikščiok i vaikščiok, kaip išvar̃gsi, geriau miegosi Rm. Žvejai išvar̃gę, keturias paras buvo int jūra Plng. Vakare atsigulu, noriu miego pardien išvar̃gęs Kp. Ing vakarą ižvargstì, kap paršas inlendi ing lovą Drsk. Pas uogas kažkap daugiau išvargstì Vrn. Išvar̃gusį geltonoja nuo kiaušinienės gali stvert Klt. Jau jūs gulit kap pėdai vakare išvar̃gę Srj. Jei šitoji (Marija) tave užturės, tad neparpulsi, jei tave toji apgins, tad neižgąsies, jei tave pralydės, nėmaž neižvargsi DP400. | Suremta dieglių, [motina] klajojo išvargusiu žvilgsniu po kambarį S.Zob. 2. intr. vargstant sumenkti, sunykti: Labai buvo baisiai išdžiūvusi, išvar̃gusi Žd. Iš plieno (nelaisvės) išvar̃gęs grįžo Dglš. Jis (V.Krėvė) buvo išvargęs, susenęs, apsirengęs kaimiškais kailinukais rš. | Jose (duryse) pasirodė nedidelio ūgio, išvargusio veido moteris rš. 3. tr., intr. NdŽ vargstant išgyventi, išbūti: Sunkiai, vargingai gyvenom, teip ir išvar̃gom Kvr. Varge palikau mažas, be tėvo reikėjo išvar̃gti Žlb. Ižvargsì žiemą, bus lengviau Drsk. Ką padarysi! tuos metelius kaip nors išvargsime LzP. Gal ir išvar̃gsma šią žiemelę KlbII7(Lkm). Tą vasarą išvar̃gom, pradėjom pragyventi Vn. Gal kaip išvar̃gsma tus metus, kitą metą turėtumiam į savo [trobą] įeiti Rdn. 4. intr. kurį laiką kankintis: Išvargáu aš ilgai su ta koja Trk. 5. intr. kurį laiką turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Dešim metų išvargaũ su besispardančia karve Krs. Pati papuolė, vienas [vyras] su vaikais penkius metus išvar̃go Krš. 6. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai dirbti: Visus metus ten išvargaũ Š. Tuos tris metelius reikėjo [pas ūkininką] išvar̃gt Slv. Kap aš dar tris savaites išvargaũ, tai sakiau ir gyva neliksiu Pv. 7. tr., intr. baigti sunkiai, vargingai gyventi, skursti: Jau ji išvar̃go savo dienas, visus savo vargus Š. Ai vargios vargios mano dienelės, kada aš jas išvar̃gsiu JD31. Vargom vargom, išvar̃gom, ir išejo gerai Sd. Paaugo vaikai, išvar̃gov, daba nė kokios bėdos Lnk. | refl.: Dideliai vargau ir išsivargáu – dabar gerai gyvenu Vkš. Kada išsivar̃gs tas žmogus Dg. Vargstu vargstu, kada aš čia išsivar̃gsu Rdn. Vargo, kol ten (į dangų) išsivar̃go Krš. 8. tr. K, BŽ82 baigti, iškęsti (vargą): Jau, rokuok, pusė vargo ìšvargta Skdt. Išvar̃gom visa, kas buvo LzŽ. Mano darbas, mano vargas, aš išvargaũ Adm. Kumet būs galas varguo, kumet reik išvar̃gti End. Ko mun dabar nedžiaugties: vaikai paaugo, esu savo vargą išvargusi Vkš. Septynių metų mirė, jau visą vargą išvar̃gęs (paūgėjęs) Rdn. Ot vargo tai turėjau daug, o kad ne tėvulis, tai nežinia kada būčia tą vargą išvargęs V.Piet. Oi varge varge, vargeli mano, ir kada aš tave jauna išvargsiù? DrskD214. Kad aš užaugsiu, bernytį gausiu, tai vargužį išvargsiu NS285. Kai atsigulsi krikštan suolelio (mirsi), tada išvargsì didį vargelį (d.) Tvr. Kiek vargelių išgivargaĩ, kolei mane užauginai (rd.) Jž. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio kalaviju nesukaposi – mano vargelis, tetužėle, neišvargstamas V.Krėv. 9. tr. vargstant ką pasiekti, padaryti, parengti: Čia cielas gektaras buvo [šlapios pievos], tai kolei išvargstì (nušienauji) Vdn. Skalbiau visą pavasarį, i šiaip teip išvargaũ Jrb. Jau duktė išvar̃go duoną, t. y. išminkė J. Aš tuos skyrius visgi išvargaũ tris ar keturis rušiškai Žž. Kad ana kaip norintais tus aštuonius [skyrius] išvar̃gtų! Krš. Kažin ar aš kada išvargsiù šitą savo žodyną Š. | refl. tr.: Tai ir jūs išsivar̃got sau naują butą? Vrn. Šitą laipsnį tu kruvinu prakaitu išsivargai rš. Vargau vargelį visas viekelis, ir išsivargaũ šelmį bernelį (d.) Ndz. ║ sunkiai, didelėmis pastangomis išauginti: Par žiemą tas karves išvar̃gsma – parduosma Rdn. Čia mano išvargtà karvė, aš ir pasimsiu Skdt. Gal išvargsì tu juos, šituos paršelius Klt. | refl. tr.: Vaikus visus išsiauginau, išsivargaũ Prn. 10. intr. Up išsistovėti, išsigulėti, išsiklojėti: Lentos jau išvargusios – antrus metus gulia padėtos Rs. Šitos lentos tikrai jau netrūkinės: lentpjūvėj jos kiek gana išvargo Prn. Baldam reikia išvar̃gusio medžio Brb. Linai da neišvar̃gę, spalio nemeta Ll. Jau išvargę linai: reik kelti Šts. 11. intr. Trg patirti neigiamą poveikį, būti ilgai neigiamai veikiamam: Čia išvar̃gęs (išlytas) šienas, greit išdžius Mrc. Tas šienas toks išvar̃gęs, turėtų negest Snt. Elksnyne šienas labai išvar̃gęs Gs. Rugiai tep išvar̃gę, laikas pjaut Alk. Kol buvo naujos, sandarios durys, o dabar išvar̃gusios, šaltis eina Erž. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti