atvargti reikšmė

Kas yra atvargti? atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1 1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių atgyventa, atvar̃gta Šmn. Karo reikėjo keturis metus atvar̃gti Vn. 2. tr. sunkiai, vargstant baigti nugyventi: Vis savo vieką atvargsiù, nedaug liko gyvent Ck. Jau atvargo žmogus savo amželį rš. 3. tr. baigti kentėti, atkentėti (vargą): Aš jau savo vargą atvargaũ Švnč. Atvar̃go savo – numirė Klt. Savo atvar̃go, nebė[ra] jau senelės Klk. Jau jis savo vargą atvar̃go, amžinatilsį Grd. Visus vargus atvar̃gęs (21 metų), užsimušo su motociklu Krš. ^ Vargas neatvargtas nepaliks Plt. 4. intr. atkentėti už ką vargstant: Visą amžių gerai išbuvau, reik senatvė[je] atvar̃gti End. Prisiejo tam už viską atvargti, kad ir ne nu žmonių KlvrŽ. 5. refl. pakankamai privargti, prisikentėti: Atsivar̃gom, silsėkiamos, pensiją atvelka į numus Krš. Atsivargaũ su tais vaikais po svetimus kampus Grl. 6. intr. sunkiai, vargstant ateiti: Atvargáu lig čia Šts. Ji …, iki rubežiaus atvargusi, atrado savo brolį, … kurs jos lūkuriavo TP1881,1. 7. tr. sunkiai, vargstant atnešti: Šiaip teip atvar̃gom, atanešėm Brž. Atvargsì tą saują šiaudų šitiek kelio Skp. 8. refl. atsiklojėti (apie linus): Atsivar̃go linai, kelkiat Skdv. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti