pripulti reikšmė

Kas yra pripulti? pripùlti; Q647, H 1. intr., tr. greit pribėgti, prišokti: Kaip tik pamatė motyną, pripúolė pry anos, apsikabino i nepaleida Kv. Ka tetis pradeda praustis, jis (vaikas) pripuõlna po pirmu Vdk. Pripuoliau prie jos rankos ir karštai ėmiau ją bučiuoti J.Marc. Motina klampoja sniegu iš paskos ir pripuldama vis kamšo man kojas J.Balt. Jaunoji įėjo gryčion ir, pripuolus prie tos moteries, apskabino LTR(Kp). Nejusčioms pripulsiu J. Žaltys, pripuolęs prie karaliūno, perplėšė jam ranką MPs. Kaip pripulsiu, šonus kulsiu, net tu pasmirdėsi JD460. Sesė, žirgelį pripuldama, baltų kartelių nusitverdama: žirgeli mano, kur tu padėjai brolelį mano? NS495. Man tik reikėjo pripulti ta vieta Vaižg. Pripuolo ant uzbonėlį ir pasigėrė Slm. pripultinaĩ adv.; M. ║ intr. prilįsti, prisibrauti: Buvo kriautuvė[je] tų arbūzų, ka negali pripùlti – jug eila Trk. Mistras atsisuko ant pilės, vildamos, jog, su tokia galybe pripuolęs, įsilauš tenai S.Dauk. 2. intr. PK225 prikristi, priglusti: Šuva trankėsi prie virvės pas tvartą ir ambrijo, pripuldamas prie žemės rš. Baudėsi keltis, bet pamėginęs vėl prie priegalvio pripuolė LzP. Gailiai verkia, ant pilką žemelę net pripuldama LTR(Rk). Kojump jo pripulkime SG110. Tatai regėdamas, Simonas Petras pripuolė kojump Jėzaus BtLuk5,8. | refl. intr., tr.: Ana grėbdama, gailiai verkdama, in juodą žemelę prisipuldama (d.) Ck. Ana ten grėbia, gailiai virkuoja, juodą žemelę prisipuldama (d.) Dglš. 3. intr. retkarčiais atitrūkus, priešokiais imtis (ko): Pripuldamà verpinėju. Norėtųs greičiau susverpt, ale čėso vis to maža Skdt. Tada pripuldamà, tada – ir susaudžiau drobę Užp. Pripúolus kada nuog darbo ir aš kiek linų paravėju Alv. Jei padarai ką, tai tik pripuldamas Grž. Teip pripúolant i nusikasme tas bulbes Sk. pripuolamaĩ adv.: Kad jau bėda yr, pripuolamaĩ (kai kada, retkarčiais) nueinu Žr. pripúolančiai adv.: Pripúolančiai atvažiuo[ja] [gydytoja] Všv. | refl. Brs: Išausi ir pripuldamós Skd. 4. tr., intr. prieiti, prisiprašyti: Pripult ant kleboną [užtarimo] Sv. Tą (vyskupą) pripuolęs, kunigas Milgaudis pradėjo tauzyti ant savo klebono M.Valanč. | refl. tr.: Pripúolės daktarą gerą, ir išgelbėjo Šts. Jei žydą prisipuolei, prieisi pri Aginskio Rt. ║ tr. atvykti, užpulti ko reikalaujant: Mane visa daugybė žydų pripuolė NTApD25,24. 5. intr. prisimesti (ligai): Reikia saugotis: nuo peršalimo visokios ligos pripúola Skdt. Nuo ko gi man šitas kosulys pripúolė? Alv. Vištalakčiai pripul̃s OG376. Kas jam pripuolė? N. Lengatis (džiova) pripúolė Rdš. Pripuolanti (limpama) liga B. 6. intr., tr. J apimti, apsėsti: Jei tiktai kam gerai pasiveda, tuojaus jį pripuola puikybė Tat. Mokia mus, kaip užlaikytis turime, kad ant mūsų koksai papiktinimas pripuls DP519. Tikrai pripúola pikta dvasia Švd. Suriko žmogus, pripultas nuog nečystos dvasios Tat. 7. intr. PK49, MP64 ištikti, užklupti: Sielvartinga pasaka, apirašanti tūlą kančią, kuri nelauktinai pripuolė ant jo ChJob(turinys). Ant mūsų ... didis sunkumas pripùlt turi DP151. ×8. intr. pasitaikyti, atsitikti: Kai tau pripul̃s kokia neiščėstis, tai tujai padūduosi su ta dūdele BM99. Jei pripultų didelis reikalas, kiekvienas žmogus gali apkrikštytie Tat. Tuo metu pripuolė daug darbų rš. Neprìpula iš kalbos Slnt. pripultinaĩ adv. [K]; CII176, OsG114, N atsitiktinai. ×9. intr. Kal, Šts, Grg ateiti į galvą, prisiminti: Man ta mislis pripúolė KI102. Būt aš tau padainiavęs – nebeprìpula Lnk. Ir užmiršusi, i neeprìpula visoki atsitikimai Vž. Nepripula mun: keista jo toki pavardė Plng. | refl.: Ir tam žmogui nepripuolės, kad mažas (kūdikis) buvęs int kelio (turėjo gimti) MitII38(Krg). ×[b]10.