purenti reikšmė

Kas yra purenti? purénti, -ẽna, -ẽno, pūrénti NdŽ 1. tr. daryti purų, nesulipusį: Aplink augalą reikia žemę purenti rš. Vasarą dirva purenama, norint sulaikyti drėgmės garavimą rš. Tarpueilius reikia purenti tada, kai juose želia piktžolės rš. Ten gimiau, ten augau, žemę purenau, prakaito ir duonos skonį pažinau T.Tilv. | Purena tešlą mechaniniu būdu rš. | prk.: Purena apleistą kultūros dirvoną sp. | refl.: Kad užlyna, žemė grūna, purẽnas Tl. 2. tr. kedenti, daryti išsipūtusį: Priegalius, duknas purenk, kad būtum papurusios, išsipūtusios, geriau padėti galvą bus J. ║ su snapu kuisti: Zylaitė plunksnas pureno, mergaitė galvą šukavo KlvD11. | refl.: Žąsys, kai prilesė grūdų, tik purẽnasi Krok. 3. tr. purtyti, kratyti: Vėjas pureno ąžuolėlį LTR(Čb). Kriaučiukas ažu stalo purena čiupryną savo LTR. Žąsys pryš atlydį purena ant savęs [v]andenį, plasno[ja] Šts. ║ refl. judėti: Sparnai bičių purenas, su pūkiukais vilgdos rš. Purẽnas tie popieriai (juda pakabinti), i žvirbliai neina Žml. 4. refl. atsigulus kapstytis, purinėti žemėse, smėlyje: Višta purenas, t. y. purta iš savęs, kad perisi žemėse, plasta po žemės J. Prieš lietų vištos labai purẽnas terp žemių Žml. 5. intr. būti papurusiam: Už lango pureno pražydęs žirniukas J.Balč. 6. žr. puruoti 6: ^ Pūrena pūrelis su devyniom skūrelėm, kap ateis žiema, ims ir sušals (svogūnas) TŽV587. \ purenti; apipurenti; išpurenti; papurenti; supurenti

purenti sinonimai