putelis reikšmė

Kas yra putelis? 1 pùtelis sm. (1), pū́telis (1) K.Būg 1. apytirštis pienu įplaktų avižinių miltų valgis: Avižas išverda, miltus išmaišo rūgštam piene, išrūgena ir valgo su bulvom – tai pùtelis Ob. Šustinis ir pùtelis iš žalių avižinių miltų Ds. Tan pùtelin dažo maltinius ir valgo Smal. Būdavo, moma laukan atneš puodynę pùtelio – atsivalgyt negali Imb. Nėr smetono su blynais, tai pùtelio ažsimaišiau Ml. I mes, būdavo, darom pùtelį, ė dabar, kai avižos neažderė[jo], tai dabojam, kad tik sėklai būt Rš. Kai nėr pieno, tai valgom putelį su bulbom Ign. Be putelio nėr kas valgo pasnyke Dglš. ^ Sviestas kai pùtelis (apie didžiasviestį) Ds. 2. didžiasviestis: Pùtelis susimušė, daugiau niekas neišejo Ds. Sviestą putelį turguj brokija Vdš. 3. Putelis yra riebus žmogus J.
2 pùtelis sm. (1), pū́telis (1) bot. 1. N, [K] graižažiedžių šeimos augalas (Tragopogon): Putelis ožiabarzdis (T. floccosus) Mt. Pievinis pūtelis (T. pratensis) LBŽ. Didysis pūtelis (T. major) P.Snar. Gauruotasis pūtelis (T. floccosus) LBŽ. 2. D.Pošk, Sut, F, P, I, MitII134, LBŽ putinas (Viburnum): Pamiškės pùteliais apaugę Nmk. Priskabyk pùtelio žiedų Kal. Pùtelių žievikes suvirina i duoda nu kirminų Krš. Kad pùteliai žyda, reik paskutinius linus sėti Trg. Ąžuolai, šermukšniai, ievos ir puteliai taip pat vaisių nešė, kuriuomi jau žmonys, jau paukščiai maitinos S.Dauk. Augo girelėj putelėlis, o krašte girios šermukšnėlis (d.) Al. Žyd, žyd putelelis žalioje girelė[je] D8. Ka nutvilkai a nudegei, su pùtelio uogoms reik aptraiškyti Brs. Pùtelio uogos gerai nu kosulio Krž. Ne tiek buvo putelių uogelių, kiek ten buvo graudžių ašarelių (d.) Knt. Nuo šermukšnėlių, nuo putelėlių girelė raudonavo JD1524. Ant pùtelio gaudo tetirvas spąsluose J. ^ Pùtelis – budelis, menkas iš ano medis: nei Dievui lazda, nei velniui kačergas Užv. Graži mergelė, raudona kaip pùtelis Krš.