Kas yra raistas? 1 raĩstas sm. (2) DŽ, (4) 1. N, [K], Lkm, Užp, Ut, Skp, Dkš, Mrj klampi vieta, apaugusi krūmais ar medžiais, pelkė, lieknas: Maži krūmai pelkė[je] vadinas raistas, arba pjaunis J. Užeina raistan blūdydamas, jau reik klampot LTR(Alv). Rado savo kumelę raistè užklimpusią, pasku vos keturi vyrai išlupo Srd. Neik per raĩstą, dar įklimpsi! Al. Nerišk karvių raiste int nakties, gali užvirst Lel. Nuėjom šienaut raistañ, inklimpo, nustapino (nuskendo) boba Žln. Bala, raistas, klampa, liūnas SD373. Grindžiu kelią raiste SD57. Ar raistè buvot uogaut, a miške? Ign. Smėlys, raĩstai, kalneliai – prasta žemė Aln. Didelis miškas, raistaĩ tenai Dbg. Raistè šlapia, gyvačių kaip kada randa Šš. Nei tę galo, nei tę krašto – raistẽliai Mrc. Išėjo bruknių ant raistẽlį Rm. Mažiukas raistelùkas buvo pas tą ąžuolą Mrc. Raistaĩ ir raistaĩ net ingi Neckuškės Dv. Te raĩstas ažaugęs Lnt. Po raistùs niekur vandenio nėra [po melioracijos] Rud. Aklas raĩstas Pun. Ana (upė) iš šitų raistų̃ ir teka tik Nmč. Niekur vandens negalima rast – raistaĩ visur išdžiūvę Lkč. Susgrįžo [vilkas] nuo manęs, nuo arklio i raistañ nulėkė Pb. Raistẽly tris naštas supjovė viksvų Ktk. Raistas prislinko palengvėle žemės ir išdžiūvo J.Jabl. Vieni iš jų (velnių) puolė raistuosna, kiti miškuosna, kiti da vandenin LTR(Auk). Velniai gyveno daugiausia miškuose ir raistuose LTR(Lp). Ant sudeginto raisto dar vėjas sutrūnėjusius varto lapus Mair. Laimės valanda bliktelėjo lyg ta šviesi raistų ugnelė ir pranyko LzP. Ir netil pulkais meškos ir šernai perėta, bet tankumos tarp raistų ir žebriai turėta A.Baran. Miškus apylinkėje iškirtus, balos po raistùs išdžiūvo, samanomis apžėlė A.Baran. Neišžengamos girės lūžose ir raistuose trakšojo S.Dauk. ^ Kur dingti – nors stačia galva į raistą! rš. Gervė raĩstan, o lydeka narštan nog Juozupo (kovo 19 d.) Vlk. Raistas nebus be velnio VoL244. Gyvena kaip velnias raiste PPr284. Geras, kaip iš raisto atbėgęs KrvP(Mrc). 2. prk. užgriozta, netvarkinga, nešvari vieta: Priemenėj raĩstas Dglš. Buvo gražus miesčiukas, dabar raĩstas (sugriautas per karą) Švnč. Ji čia bovijas su katinu, o stuba raistù eina Rmš. Pasistatė didelį namą, vienas galas ir stovi raistù Ktk. Da raĩstas stovi kamaroj (nešluota) Ds. 3. prk. netvarkingas, susivėlęs žmogus: Ar rasi kur didesnį raĩstą, kaip tu?! Ds. 4. euf. nelabasis, kipšas (nepiktai keikiant); plg. 1 raistinis: Nagi kiba tę raĩstas tuos vaikus sunešė?! Lp. ^ Kad jį raĩstas, koks sūrus! Mlt. Tegul jį raĩstas! Mlt. Kad juos kur raĩstas, tokius šalčius! Bgs. Kad taũ raĩstas, kaip nusgandau! Mlt. O kad tu raĩstais! Gg. Kad jį raistas, tą liežuvių lankstumą! rš. A, kad tave raĩstas paimtų! Tj. Tave pjauna, ar kuris raistas?! rš. Raĩstas jo nematai! Ds. Kap jos vadinosia, raĩstas jas žino! Vvs. Raĩstas jį žino! Krn. ◊ kaĩp raĩstas; kaĩp raistè netvarkingas, nešvarus: Asla kaĩp raĩstas, kol neišsišluojat?! Ut. Kokis te kambarys, kaĩp raistè vis toja (tas pats) Plš. Pirkia kaĩ raĩstas Trgn. Sujautė, sujautė, dabar kaĩp raĩstas lova Kp. Susivėlęs visas kaĩ raĩstas Ds.
2 raĩstas (plg. la. riests) sm. (4) 1. MitI131 poravimosi metas, ruja: Šunų raĩstas Skd. Gyvačių raĩstas Skd. Pavasarį katinai turi savo raistus Sg. Kiti vebrus ganė ir saugojo, kad niekas nebaidytų jų, raistui esant S.Dauk. 2. gyvulių būrys, pulkas (poravimosi metu): Ans sutiko šunų raistą, t. y. susirinkimą šunų pri kalės J. Zuikiai į raĩstą eit BzF162(Krtn). Raistas vilkų G105. ^ Susirinko lygu šunų raĩstas Plt. Bėga kaip šunys į raĩstą Plt.
3 raĩstas sm. (2) NdŽ trobesių statymo būdas, sudarant uždarą keturkampį kiemą: Triobas į raĩstą budavoti K.
4 ×raĩstas sm. (2) žr. raistai: Raistas visuose dalykuose teisus CII288.
raistas junginiai
- Didysis Raistas