Kas yra rūgoti? 1 rū́goti, -oja, -ojo intr. raugėti: Jis atrūgoja ir tu rū́gosi J. | Man rū́goja atgal, atmušdo atgalio Rod.
2 ×rūgóti, -ója, -ójo (brus. pyгaць) intr., tr. K, I; SD136, Q564, R, Sut, N, M priekaištauti, pykti, barti: Svečias rūgó[ja], kad jįjį lygiai nevaišina J. Geriam ir rūgójam, kad nėr stiprumo Slm. Motina rūgoja i rūgoja marčiai, ka plika atėjo Sk. Rūgok nerūgojęs, pati ne rankovė, neišsiversi Žem. Aš negaliu Dievui rūgoti – keletas tūkstantėlių kasoj, keletas mašnoj J.Paukš. Jis gerai gyveno, jo dūšia nerūgós kūnui Skr. I potam ans da rūgó[ja] mumis Varn. Tėvas jau rengiasi namo važiuoti, o sūnus rūgoja ant tėvo, kad jam prižadėjo, o nenuperka BsPIII54. Lietuvos diduomenė dideliai pradėjo rūgoti ant karaliaus M.Valanč. Girdžiu: rūgójo kiemo vyreliai, kad aš išbraidęs lygias lankeles JD176. Mažas tavo bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms apteko, yra rūgójančių JV713. Girdim, rūgoja kiemo mergelės, dėl ko taip baltos mūsų rankelės LTR(Nm). Tataig čia mumus visa primena ir rūgója DP264. Tada pradėjo rūgot (bart) miestus, kuriuose daugiausiai nusidavė stebuklų jo BtMt11,20. rūgótinai adv.: Nerūgotinai N. | refl.: Mes su jąja (žmona) gražiai sugyvenom –nesirūgójom Btg. Jis tik rūgotis ir temoka Al.