šienauti reikšmė

Kas yra šienauti? šienáuti, -áuja (-áuna Pst, Gdr, Pb, Eiš, Arm, Varn), -ãvo K 1. intr., tr. N, K, M, L, Rtr, Š, LL223, DŽ, KŽ, Lt, Mlk, Šlčn pjauti žolę, dobilus: Šienauju, šieną pjauju, kertu R202, MŽ269. Jo dalgė blogai šienáuna, anas lieka nuo kitų Klt. Eima pievon šienáutie LKKII222(Lz). Reiks ir man šienáut po macitku LKKXVIII162(Zt). Nėr nei kam šienáut, nei kam grebot Stk. Birželio pabaigo[je] – pats gerasis laikas šienáuti: žolė paaugusi Gd. Daukšiai, būdavo, Smilgines pradeda po Petrinių šienáut Dkš. Apie pusę liepos šienáudavo pievas Slv. I antrą atolą gal šienaũs šiemet Klt. Blogi orai šienáut neduoda LKT128(Trg). Juk jau tuojau pareis šienáujamas laikas, o teip šalta Gr. Anam kampe bala viena: viksvos ir auga – niekas nešienáuna Mlt. Kap šienavaĩ, nebuvo dalgės nušluostyt kuoj, o dabar žolė lig juostai Kpč. Aria, šienáuna tą [nusausintą] ežerą Dbč. Būdavo, einam šienáutų ir dainuojam Krs. Su rasa šienáuja Nmč. Nuejo bendraĩ, razsimieravo dalgiakočiu [bendras pievas], tada šienáuja Grv. Už tą ganyklą rugius pjaudavo, šieną šienáudavo Mšk. Mes grėbėm, o vyrai šienãvo NdŽ. Išsimokino ir art, ir šienáut, ir liko namiepi [sūnus] Rud. Ot žolė – galima lazda šienáut Str. Dobilus šienáuna jau Vvs. Nei šienáujam, ani grėbiam šienužėlį JV214. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienáutie (d.) Tvr. Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo, ir gaspadoriai su bernais šienáudami spardės K.Donel. Šienáuna – kap varles muša (iš viršaus kerta žolę) Dglš. Ūkį su geroms, dvi žoli šienaujamoms pievoms parduodu LC1885,14. Kartais pievos šienautinos, rugiai pjautini byra, o ateis paraginimas – meta viską, segasi diržus ir bėga P.Cvir. Daba jug yra šienáujamas laikas Vž. | prk.: Kada savo barzdą šienáusi (juok. skusi)? Pj. Atleido judošių (apgaviką), ale ans ir šienãvo (grobstė): tempė ir tempė! Rdn. Šienauna nelaboj giltinė visus: tiek jaunus, tiek senus, destis už kieno galvos jos dalgė užkliūna Lš. O tos karvės kad ėda, kad šienáuja (godžiai)! Mrj. ^ Reikia lietun šienáut, pagadon grėbt Mrc. Velyk su plienine dalge šienáut negu su sidabrine (geriau prisišienauti šieno vasarą negu vėliau pirkti) Ėr. Kas vasarą nešienauja su dalge, tas žiemą šienauja su botagu (važinėja šieno ieškodamas) LTR(Kp). Lanku šienáuta, ratais grėbta Švnč. Kas pirma šienauna, to avys nebliauna LTR(Kb). Razumnas su durnium neilgai tešienaus LTR(Vdk). Žalios pievelės niekas nešienauna, joje baltos avelės žolės neragauna (dangus ir debesys) TŽV574(Al). | refl. tr., intr. K, NdŽ: Kiek nori, tiek i šienáunas pievą Dglš. Mes jau šienáujamės, o jūs ar jau šienáujatės? Grl. Žemės nedirbo, o pievą tai šienaũsis Pv. Vežas, šienáujas, kas karves turia Skdv. Imte i šienáu[ki]tės pievas Prng. Muno augime vakare, pabengę šienáuties, veizėk, i trauka dainiuodami iš lankų Lnk. Ita pieva šienáunase LKKIX210(Dv). 2. intr. Sut, N, K doroti šieną: Par šienãtvę šienauk J. Šienas šienáut kasmet, kasvasar tai negi lengva Ant. Mum labai toli šienáut Mžš. 3. tr. Dsn, Dglš, Mlt, JnšM, Mšg, Pb, Grv, Vlk, Vrn, Dv, Dg, Žln, Drsk, Plm pjauti dalgiu, kirsti (rugius, vasarojų ar kitus stambius augalus): Mano tėvo atminime jau pradėjo dalge šienáutie: i rugius, i avižas, i miežius, i žirnius – kas pakliūdavo, tą i šienáudavo dalge LKT343(Ck). Vyrai šienáuna rugius, moteres riša Eiš. Kap šienáuna rugius, tai greičiau daugel, o pjauna (pjautuvu) – tai ilga Dbč. Dabar rugius dalgėm šienáuna, seniau pjautuvais pjovėm LKT289(Ker). Da kviečių nešienáuta yra Vvs. Kukurūzus būt šienãvę kiaulėm Rdš. Bulbienius šienáuna – bulbas jau kas Klt. Oi žėlė žėlė [kiečių krūmai] ir susivėlė – nei pjaut, nei raut, nei dalge šienáut DrskD226. 4. tr. DŽ, Ėr prk. visus iš eilės žudyti, naikinti: Kovotojai šienaute šienavo priešą sp. Žmones [fronte] šienáuna kap dalge Btrm. | Jug visus anus šienãvo (suiminėjo, baudė): veizėk, kokį a žodį pasakė, a ką Kl. 5. intr., tr. DŽ, NdŽ ieškoti pirkti, prašinėti šieno: Da sniego yr, o jau Jonas šienáuna Mlt. Šienáudami ir an mus ažvažiuokit Trgn. Važinėja po žmonis arklį nuspirkęs, šieno neturi, tai, matai, šienáuna – prašinėja visų Pv. ◊ eĩti šunìms šė́ko (šiẽno LKKXIII132(Grv)) šienáuti sakoma neklausančiam, niekam tikusiam žmogui: Jei neklausai mūsų, tai eĩte šunìm šė́ko šienáut LKKXIII120(Grv). nuė̃jo šunìms šė́ko šienáuti LKKXIII132(Grv) niekais virto, tapo nedorėliu. šiẽną šienáuti šunìms Pls nedorai gyventi. \ šienauti; apšienauti; atšienauti; įšienauti; iššienauti; nušienauti; pašienauti; papašienauti; peršienauti; prašienauti; prišienauti; sušienauti; užšienauti

šienauti sinonimai