iššienauti reikšmė

Kas yra iššienauti? iššienáuti 1. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Vlk, Krš, Pgg žr. nušienauti 1: Su samanom išskutė, iššienãvo pievą – neaugs Klt. Beržyniukas labai žolėtas, reik iššienáuti, kol gražì Rdn. Vakar visą balą iššienavaũ Dglš. Šeiminykas leido sodą iššienáut Mrj. Iššienavę pievas, ima šienauti laukus ir paruges M.Katk. Aš tuos žalius dobilelius visus iššienausiu TDrIV67(Švnč). Iššienauta kap išlaižyta (lygiai, švariai) Grv. | refl. tr., intr. Rtr, Š, KŽ: Visus pakraščius šiemet išsišienãvom Krs. Lamsargis duos griovius išsišienauti J.Avyž. Ka tik būtų pagada, kol išsišienáusma Krž. Nieko nesamdo, vienudu išsišienauja, nusipjauja rugius Žem. Sunku iš miško išsišienáut ir an pečių šieną išsinešiot Rmš. Vienai bobai, kol išsišienáuji, baisu Bsg. 2. intr. KŽ kurį laiką šienauti. 3. tr. šienaujant rasti, užtikti: Iššienauti kurapkų kiaušiniai surenkami ir perinami po perekšlėmis ar inkubatoriuose sp. 4. refl. išsidėvėti, sudilti (apie dalgį): Delgė jau suvis išsišienãvo, ką tik kraštelis liko Grv. 5. tr. prk. išmarinti, išpjauti (apie giltinę): Giltinė iššienavo [vaikus] nespėjusius kaip reikiant ir paūgėti rš. ^ Senūsius vieną metą čia kaip šienaute iššienãvo (labai daug išmirė) Rdn. \ šienauti; apšienauti; atšienauti; įšienauti; iššienauti; nušienauti; pašienauti; papašienauti; peršienauti; prašienauti; prišienauti; sušienauti; užšienauti